Pasakysiu tiesiai:
Tu neįstrigęs rate.
Tu sukiesi savo paties pastatytame bėgimo takelyje, siurbčioji kokteilį iš abejonių ir vadini tai „likimu“.
Štai tau tiesos bomba:
Tu nesi prakeiktas.
Tu nesi sugadintas.
Tu tiesiog per daug patogiai įsitaisęs.
O patogumas – tai įstrigimo brolis dvynys.
Klausimas ne kodėl tu negali ištrūkti, o kiek dar laiko ruošiesi tą ratą kaišyti pasiteisinimais, apipaišyti frazėmis „toks jau aš esu“ ir puošti pagalvėlėmis su užrašu „gal kitais metais“?
Pabusk! Prašau…
Tau nereikia dar vienos vizijų lentos.
Tau nereikia 27 žingsnių rytinės rutinos su mėnulio vandeniu ir ožkų joga.
Tau reikia SPRENDIMO.
Ratas nesilaiko dėl išorinių aplinkybių.
Jį laiko senos tavo istorijos:
„Aš nepakankamas.“
„Man per vėlu.“
„Turiu dar susitvarkyti, kol…“
„Jei būsiu savimi – būsiu atstumtas.“
Tai nėra tiesa.
Tai – tik šydas.
Ir jei nori ištrūkti, nereikia draskytis.
Teks atsibusti.
Atsibusti ir pastebėti, kur tavo pasirinkimai gimsta iš baimės, o ne iš meilės. Atsibusti ir pajausti: galbūt ne tu įstrigai rate – gal tiesiog nori augti, bet vis dar lauki leidimo. Atsibusti ir prisiminti: tavo siela neatėjo čia, kad kartotų tą patį. Ji atėjo prisiminti, kas tu iš tikrųjų esi.Jei jauti tą tylų balsą viduje – neignoruok jo.
Jis veda tave į duris.
O ratas… ratas subyra tada, kai tu nusprendi, kad tavo laikas – dabar.
Nepuolant. Nespaudžiant.
O švelniai, drąsiai ir sąmoningai – su visa ta meile, kurią taip ilgai atidėliojai sau pačiam.
Judam? Dabar?
Inga Heron
