Induizme, meditacijos buvo žinomos jau 5000 – 3500 metų prieš mūsų erą. Iš to laikotarpio yra išlikę piešiniai, vaizduojantys žmones užmerktomis akimis, sėdinčius jogo poza. Pirmieji rašytiniai šaltiniai, liudijantys meditacijos egzistavimą, datuojami 1500 metų prieš mūsų erą – meditacija minima tuo laiku parašytose Vedose.

Budizme, kuris susiformavo maždaug 600 metų prieš mūsų erą, meditacija taip pat yra viena pagrindinių technikų, praktikuojama kaip būdas disciplinuoti savo protą ir pasiekti aukštesnį sąmoningumo lygį.

Meditacija taip pat praktikuojama taoizme, konfucianizme ir kitose religijose. Tose religijose, kur meditacija nepraktikuojama, yra žinomos kitos saviugdos ir sąmonės valdymo formos, paprasčiausia iš jų yra tiesiog malda, taip pat giesmės, piligrimystė, vienuolynuose praktikuojami tylos įžadai ir kt.

Meditacija padeda atsikratyti įtampos ir nerimo. Šios būsenos dažniausiai kyla dėl emocinių ir informacinių perkrovų – telefono skambučiai, e. žinutės, naujienos socialiniuose tinkluose – visa tai stipriai blaško dėmesį, mintys nerimsta, protas šokinėja nuo vieno dalyko prie kito. Meditacijos praktikos pradeda atsipalaiduoti ir nusiraminti.

Meditacija leidžia geriau susitvarkyti su informacija ir priimti geresnius sprendimus. Neapgalvoti sprendimai dažniausiai priimami tada, kai žmonės skuba, nerimauja ir nesugeba susikoncentruoti. Meditacija ugdo gebėjimą susitelkti ir išlaikyti ramų, šaltą protą, todėl net ir kritinėse aplinkybėse, bus lengviau priimti apgalvotus sprendimus.

Meditacija didina žmogaus atsparumą stresui, t.y. leidžia geriau atpažinti savo fizines ir emocines reakcijas į stresą ir jas suvaldyti.

Meditacija padeda geriau susitvarkyti su savo jausmais – netikėtai užplūdusiu pykčiu, susierzinimu, – todėl, tikėtina, turės teigiamą poveikį jūsų tarpasmeniniams santykiams.

• Zen meditacija atliekama sėdint lotoso poza, tiesia nugara, užmerktomis akimis, koncentruojamasi į kvėpavimą ir stebimi tu metu užplūstantys pojūčiai. Meditacija gali būti atliekama kartu su kitais elementais, pvz. klausantis meditacinės muzikos arba religinių giesmių. Ši meditacija padeda susitelkti ir atsipalaiduoti.
• Vipassana meditaciją sudaro sąmoningas kvėpavimas bei dėmesio koncentravimas. Meditacijos metu, stebima, kaip, įkvepiant ir iškvepiant, kyla tam tikri fiziniai pojūčiai bei emocijos. Pojūčiai yra stebimi neprisirišant, tarsi iš šalies, leidžiant jiems atsirasit, augti, išnykti. Meditacija padeda įsižeminti, susitelkti, geriau jausti savo kūną.
• Sąmoningumo (angl. k. mindfulness) meditacija atliekama sėdint tiesia nugara, sąmoningai kvėpuojant ir siekiant susikoncentruoti į dabarties momentą – tiesiog būti „čia ir dabar“, nesileisti blaškomam prisiminimų, planų, ar kitų pašalinių dirgiklių. Sąmoningumas neapsiriboja praktika ant kilimėlio, jis praktikuojamas atliekant ir kitas veiklas, pvz. valgant, tvarkant namus, einant pasivaikščioti. Sąmoningumo tikslas – išvengti sąmonės „automatizacijos“, kai veiksmai atliekami mechaniškai, negalvojant.
• Metta meditacija dar vadinama meilės ir atjautos meditacija. Jos tikslas – atsikratyti negatyvumo, išsiugdyti atlaidesnį požiūrį, priimti save ir kitus tokius, kokie jie yra. Kaip praktikuojama atjautos meditacija? Rekomenduojama pradėti nuo meilės sau pačiam, paskui – artimam draugui, neutraliam asmeniui, nemėgstamam asmeniui, galiausiai, visam pasauliui. Meditacija padeda atsikratyti bereikalingo reiklumo savo ir kitų atžvilgiu, todėl tinka tiek savęs nemylintiems, tiek pernelyg save mylintiems žmonėms.

• Mantrų meditacija – mantra yra žodis arba garsas, turintis ypatingą prasmę. Tai nėra afirmacija, kuria siekiama ką nors įteigti, o tiesiog priemonė, padedanti sukoncentruoti dėmesį. Manoma, kad tariamo garso sukeliamos vibracijos turi atitinkamą poveikį žmogaus sąmonei ir kūnui. Medituojama sėdint ištiesta nugara, užmerktomis akimis, mantros kartojimas užpildo sąmonę ir padeda atsikratyti pašalinių minčių. Mantra gali būti kartojama nustatytą skaičių kartų, o skaičiavimui naudojamas vėrinys su atitinkamu karoliukų skaičiumi.
• Joga pati savaime nėra meditacija, o filosofinis mokymas, apimantis kasdienio gyvenimo taisykles, fizinius, kvėpavimo bei sąmoningumo ugdymo pratimus, t.y. meditacijas. Su joga siejamos Trečiosios akies meditacija (dėmesys koncentruojamas į taip vadinamą Trečiąją akį), Čakrų meditacija (dėmesys koncentruojamas į vieną iš energijos centrų, vadinamų čakromis), Stebėjimo meditacija (dėmesys koncentruojamas į pašalinį objektą, pvz. žvakę), Garso meditacija (koncentruojamasi į garsą), Pranajama (dėmesys koncentruojamas į kvėpavimą), plius, daugybė kitų.
• Savistabos arba „Aš esu“ meditacija – ši meditacija pasideda išsigryninti sau patiems, kas iš tiesų mes esame, ir kas lieka atmetus mūsų socialinius vaidmenis, norus, nuoskaudas ir troškimus, leidžia atrasti save iš naujo kaip sąmonės formą, egzistuojančią anapus visų socialinių ir kultūrinių apribojimų. Paprastai, suteikia žmonės vidinę laisvę ir ramybę.

• Daoistinė meditacija remiasi daoizmo filosofija, kuri akcentuoja žmogaus ir gamtos vienovę. Meditacijos esmė yra vidinės energijos transformacija ir išlaisvinimas. Meditacijos metu, siekiama nuraminti kūną ir protą, bei pasiekti vidinę harmoniją. Tai daroma pasitelkiant skirtingas tecnikas – tuštumos meditaciją (išvalant savo sąmonę), vizualizacijos, kvėpavimo arba kitas meditacijas.
• Qigong, tariama Chi Gung, reiškia „gyvybinės energijos kultivavimą.“ Tai nėra vien meditatyvi veikla, o fizinių ir sąmoningumo pratimų grupė. Qigong metu, koncentruojant dėmesį į kvėpavimą, išlaikant vidinį sutelktumą, lėtai atliekami tam tikri fiziniai pratimai. Pratimų yra daug, jie gali būti skirti sustiprinti fizinį kūną, aktyvuoti tam tikras kūno funkcijas, bei ugdyti dėmesingumą, savikontrolę ir sąmoningumą.

• Krikščioniškoji meditacija yra specifinė maldos forma, kurios metu dėmesys sufokusuojamas į tam tikrą idėją, pavyzdžiui, Biblijos ištrauką arba Kristaus gyvenimo aspektą. Priešingai nei tradicinės rytietiškos meditacijos, krikščioniškoji meditacija yra nukreipta ne į savęs pažinimą, bet į santykį su Dievu. Maldos tikslas yra patirti Dievo artumą, jo malonę, išgyventi pasitikėjimą Dievu, priimti Dievo valią, patirti ramybę susitaikymą ir atsipalaiduoti.
• Krikščionybėje gerai žinomos ir kitos sąmonės valdymo ir saviugdos formos, tokios kaip maldos, giesmės, išpažintis, kuri padeda struktūruoti sąmonę ir apsivalyti nuo kaltės jausmo, Švento rašto skaitymas, vienuolynuose praktikuojami tylos įžadai, piligrimų žygiai, kurie reikalauja fizinio, emocinio susitelkimo ir yra skirti apmąstymams bei saviugdai.

Teta meditacija nesiejama su jokia religija. Tuo pačiu ji yra tinkama bet kokią religiją išpažįstantiems žmonėms, kaip ir pats ThetaHealing metodas (dar žinomas kaip Teta gydymas). Teta meditacija pasižymi tuo, kad meditacijos metu smegenų bangų dažnis pakeičiamas iš beta (14-28 Hz) į teta (4-8 Hz). Tai pasąmonės bangos. Šioje būsenoje pasiekiama absoliuti ramybė. Kuomet smegenys generuoja teta bangas, padidėja žmogaus intuityvumas. Teta bangos valdo tą psichikos dalį, kuri yra tarp sąmonės ir pasąmonės, kur slypi mūsų atsiminimai ir pojūčiai, iš kur kyla įsitikinimai ir požiūris. Teta bangos visada įkvepia ir yra siejamos su dvasiniais pojūčiais, leidžia išeiti už sąmonės ribų

• Teta meditacija gali būti savarankiška, kuomet žmogus pats meditacijos pagalba perjungia smegenų dažnį į teta bangas bei atlieka daugybę kitų su ThetaHealing metodu siejamų veiksmų, tokių kaip ThetaHealing manifestacija, ThetaHealing blokuojančių įsitikinimų transformacija ir t.t. Žmonės, įvaldę ThetaHealing metodą vadinami teta praktikais. Šio metodo mokomasi ThetaHealing kursuose. Pirmasis kursas, nuo kurio pradedama mokytis yra Bazinis DNR kursas.
• Teta praktikai kitiems žmonėms organizuoja vedamąsias meditacijas. Jų metu dalyviai seka teta praktiko žodžius ir vizualizuoja. Specialios teta meditacijos dėka, medituojančiųjų smegenų dažnis persijungia į teta bangų ruožą. Tokiu būdu dalyvių intuityvumas išauga, atsipalaidavimas pagilėja.
  Tokios meditacijos pavyzdį rasite ”Skraidančios pandos” meditacijų puslapyje. Čia galėsite užsiregistruoti ir darbo dienomis vykstančioms vedamosioms teta meditacijoms, kurias veda Teta klubo įkūrėja, ThetaHealing meistrė Inga Heron.