fbpx

meditacija_jogaKAS YRA MEDITACIJA?

Meditacija – įvairios technikos ir pratimai, kurių pagalba žmogus gali valdyti ir kontroliuoti savo būseną, sąmonę, jausmus bei mintis.

Meditacija padeda atsipalaiduoti, išlikti susitelkusiam ir dėmesingam. Tai yra itin svarbu šiuolaikiniam žmogui, kuris dažnai skuba, patiria stresą ir susiduria su informacinėmis perkrovomis. Sakoma, kad meditacija žmogaus sąmonei yra tas pats, kas fiziniai pratimai žmogaus kūnui. Meditacija padeda žmogui išlikti stipresniu, sveikesniu, darbingesniu, didina atsparumą stresui, skubėjimui, sumaiščiai ir kitiems neigiamiems aplinkos faktoriams.

Egzistuoja daug meditacijos apibrėžimų, tačiau jų visų esmė yra ta pati – meditacijos metu, siekiama, kad žmogus pats kontroliuotų savo būseną, savo dėmesį, emocijas ir mintis, išliktų ramus, neblaškomas ir susitelkęs.

  1. Iš kur tai kilo?
  2. Kaip tai paplito Vakaruose?
  3. Kur tai pritaikoma?
  4. Ką sako mokslininkai?
  5. Kam reikalinga meditacija?
  6. Kaip tai veikia?
  7. Kaip tai veikia emocinę būseną?
  8. Kaip tai veikia fizinę būseną?
  9. Kokios yra pagrindinės meditacijos technikos?

IŠ KUR TAI KILO?

Istoriškai, meditacija buvo siejama su įvairiomis religijomis. Meditacijos pratimai padėdavo žmogui išvystyti tokią sąmonės būseną, kada jis laikomas pasiekusiu tam tikrą dvasinio tobulumo laipsnį arba nušvitusiu.

hinduism

Induizmas

Induizme, meditacijos buvo žinomos jau 5000 – 3500 metų prieš mūsų erą. Iš to laikotarpio yra išlikę piešiniai, vaizduojantys žmones užmerktomis akimis, sėdinčius jogo poza. Pirmieji rašytiniai šaltiniai, liudijantys meditacijos egzistavimą, datuojami 1500 metų prieš mūsų erą – meditacija minima tuo laiku parašytose Vedose.

budizmas

Budizmas

Budizme, kuris susiformavo maždaug 600 metų prieš mūsų erą, meditacija taip pat yra viena pagrindinių technikų, praktikuojama kaip būdas disciplinuoti savo protą ir pasiekti aukštesnį sąmoningumo lygį.

Religijos

Kitos religijos

Meditacija taip pat praktikuojama taoizme, konfucianizme ir kitose religijose. Tose religijose, kur meditacija nepraktikuojama, yra žinomos kitos saviugdos ir sąmonės valdymo formos, paprasčiausia iš jų yra tiesiog malda, taip pat giesmės, piligrimystė, vienuolynuose praktikuojami tylos įžadai ir kt.

KAIP TAI PAPLITO VAKARUOSE?

Vakarų šalyse meditacija buvo žinoma ir anksčiau, tačiau paplito ir išpopuliarėjo apie 1970 metus. Tuo laikotarpiu, Vakarų šalyse prasidėjo jaunimo revoliucijos. Jauni žmonės protestavo prieš kapitalistinės vartotojiškos kultūros logiką ir teigė, kad nori ne tik gerai uždirbti, bet taip pat – gerai gyventi ir gerai jaustis. Žmonės ėmė kelti klausimus, kaip išvengti modernų gyvenimą lydinčio streso, perdegimo, išsekimo, nemigos bei su tuo susijusių fizinių susirgimų, ir ėmė ieškoti įvairių gyvenimo būdo alternatyvų.

Meditacija iš pradžių domėjosi maištaujantis jaunimas, vėliau, meditacija išpopuliarėjo ir tapo, galima sakyti, neatsiejama laisvalaikio, verslo ir sveikatingumo industrijų dalimi.

KUR TAI PRITAIKOMA?

atsipalaidavimasMeditacija dažniausiai yra praktikuojama laisvalaikiu, kaip atsipalaidavimo ir saviugdos technika. Pastebėjus teigiamą meditacijos poveikį, ji pradėta taikyti ir kitose gyvenimo srityje – pvz. kaip terapinė priemonė su emociniais sunkumais susiduriantiems žmonėms, kaip vienas iš ugdymo metodų įkalinimo įstaigose, ir kt. Korporacijos ėmė taikyti meditacijos praktikas kaip priemonę kovoti su darbo vietoje patiriamu stresu – šiandien, maždaug trečdalis JAV verslo įmonių siūlo darbuotojams įvairias meditacijos programas, tarp šių įmonių yra visiems gerai žinomi Google, General Mills, Apple, Procter & Gamble. Neseniai meditacijos praktikos pradėtos taikyti netgi kai kuriuose JAV ginkluotųjų pajėgų padaliniuose.

Vystantis informacinėms technologijoms, vartotojams siūloma daugybė aplikacijų, kurių dėka jie gali stebėti ir fiksuoti savo emocinę būseną bei užsiimti meditacijos praktikomis, šiandien, ko gero, labiausiai žinomos programos yra Calm ir Headspace.

KĄ SAKO MOKSLININKAI?

Mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria tyrimams, kurių tikslas – moksliškai pagrįsti, kaip meditacija veikia ir koks jos poveikis žmogui. Šiai dienai, negalima sakyti, kad tema yra gerai ištirta. Atlikti tyrimai dažnai kritikuojami dėl mažos imties ar metodologinio neaiškumo, tačiau bendros tendencijos yra tokios – tyrimai rodo, kad meditacija yra veiksminga gydant įvairias su stresu susijusias būkles kaip nerimas, depresija, nemiga, panikos priepuoliai, padidėjęs kraujospūdis, odos susirgimai, gerina atmintį, padeda kovoti su priklausomybėmis, yra naudinga žmonėms, sergantiems potrauminiu sutrikimu, kenčiantiems nuo chroniškų susirgimų keliamo skausmo ir kt.

 

KAM REIKALINGA MEDITACIJA?

balansas-meditacijaMeditacija gali būti naudinga kiekvienam – tai nėra kažkoks ypatingas užsiėmimas skirtas mistikos mėgėjams, žmonėms, susiduriantiems su ypatingais iššūkiais, ar tiems, kas nori išvystyti ypatingus gebėjimus. Tai yra praktikos, kurias savo gyvenime gali pritaikyti kiekvienas.

Bet kuris žmogus susiduria su tokiais dalykais, kaip stresas, skubėjimas, informacijos gausa, mobiliame telefone nuolat pypsinčios žinutės. Besikeičiantys planai, netikėtos žinios, geros ir blogos naujienos. Tokie dalykai išblaško, o žmogus jaučiasi tiesiog praradęs pagrindą po kojomis, arba išmuštas iš vėžių. Ar nieko nepamiršau namie? Ar nepavėluosiu į susitikimą? Transporto kamštis didesnis nei paprastai, be perstojo skamba telefonas, vėl atėjo nauja žinutė… Įtampa auga, bandai galvoti apie daugelį dalykų vienu metu, užplūsta pačios įvairiausios emocijos, viskas susipainioja. Užplūsta adrenalinas, dažniau plaka širdis, vakare, ilgai negalite užmigt, kitą dieną atsikeliat dar labiau susierzinęs ir nepailsėjęs. Stresas, savo ruožtu, tampa daugelio fizinių susirgimų priežastimi.

Atrodo, nieko ypatingo, tiesiog įprastos situacijos, su kuriomis kasdien susiduria daugybė žmonių. Meditacija padeda žmogui sukoncentruoti dėmesį, išlikti sąmoningam, suvokti, ką jis jaučia, kas su juo vyksta, būti paties savęs šeimininku bei nesiduoti blaškomam pašalinių vėjų.

KAIP TAI VEIKIA?

Sakoma, kad meditacija – tai būdas kontroliuoti savo protą ir sąmonę. Ar žmogus pats nekontroliuoja savo sąmonės ir proto? Visiems žinomi tokie dalykai, kaip įkyrios mintys, kurių taip sunku atsikratyti, pašaliniai dirgikliai, kurie išmuša iš vėžių ir neleidžia susikaupti, arba nepagrįsta baimė, kuri neapleidžia, nors puikiai žinome, kad nerimauti nėra ko.

Įsivaizduokite žmogų, kuris sėdi odontologo laukiamajame arba ruošiasi pokalbiui dėl darbo. Tam tikros smegenų dalys suvokia, kad gresia skausmas, galbūt, gresia pralaimėjimas, ir reaguoja kaip į pavojų. Smegenys siunčia signalus kūnui, kūnas reaguoja ir pasiruošia kovos režimui – kvėpavimas padažnėja, smarkiau plaka širdis, raumenys įsitempia, kraujas suplūsta į veidą

 

Meditacija moko sąmoningai su susitvarkyti su savo proto ir kūno reakcijomis, atpažinti neigiamas mintis, nemalonius pojūčius, tačiau nepasiduoti ir nesileisti jų užvaldomiems.

KAIP TAI VEIKIA EMOCINĘ BŪSENĄ?

Atsikratyti įtampos ir nerimo

Meditacija padeda atsikratyti įtampos ir nerimo. Šios būsenos dažniausiai kyla dėl emocinių ir informacinių perkrovų – telefono skambučiai, e. žinutės, naujienos socialiniuose tinkluose – visa tai stipriai blaško dėmesį, mintys nerimsta, protas šokinėja nuo vieno dalyko prie kito. Meditacijos praktikos pradeda atsipalaiduoti ir nusiraminti.

priimti geresnius sprendimus

Priimti geresnius sprendimus

Meditacija leidžia geriau susitvarkyti su informacija ir priimti geresnius sprendimus. Neapgalvoti sprendimai dažniausiai priimami tada, kai žmonės skuba, nerimauja ir nesugeba susikoncentruoti. Meditacija ugdo gebėjimą susitelkti ir išlaikyti ramų, šaltą protą, todėl net ir kritinėse aplinkybėse, bus lengviau priimti apgalvotus sprendimus.

didina atsparuma stresui

Didina atsparumą stresui

Meditacija didina žmogaus atsparumą stresui, t.y. leidžia geriau atpažinti savo fizines ir emocines reakcijas į stresą ir jas suvaldyti.

susitvarkyti su savo jausmais

Geriau susitvarkyti su savo jausmais

Meditacija padeda geriau susitvarkyti su savo jausmais – netikėtai užplūdusiu pykčiu, susierzinimu, – todėl, tikėtina, turės teigiamą poveikį jūsų tarpasmeniniams santykiams.

KAIP TAI VEIKIA FIZINĘ BŪSENĄ?

Tam tikra prasme, meditacija padeda kovoti su nerimu bei stresu ir tokiu būdu mažina streso nulemtų fizinių susirgimų riziką. Meditacinės technikos padeda susitvarkyti su nerimu bei jį lydinčiais reiškiniais, tokiais kaip padidėjęs kraujospūdis, nemiga, kvėpavimo bei virškinimo sutrikimai ir kt. Medituodami, jausitės geriau ne tik emociškai, bet ir fiziškai.

KOKIOS YRA PAGRINDINĖS MEDITACIJOS TECHNIKOS?

Meditacija yra kelių tūkstančių metų senumo tradicija, paplitusi skirtingose kultūrose ir religinėse tradicijose. Egzistuoja daugybė meditacijos praktikų, ir lygiai taip pat daugybė klasifikacinių schemų. Meditacijos praktikas galima skirstyti pagal tai, iš kur jos kilusios, religine ir geografine prasme – siejamos su budizmo tradicija, su induizmu, bei su Kinijoje dominuojančiomis religinėmis filosofinėmis sistemomis.

budistine meditacija

Budistinės meditacijos

  • Zen meditacija atliekama sėdint lotoso poza, tiesia nugara, užmerktomis akimis, koncentruojamasi į kvėpavimą ir stebimi tu metu užplūstantys pojūčiai. Meditacija gali būti atliekama kartu su kitais elementais, pvz. klausantis meditacinės muzikos arba religinių giesmių. Ši meditacija padeda susitelkti ir atsipalaiduoti.
  • Vipassana meditaciją sudaro sąmoningas kvėpavimas bei dėmesio koncentravimas. Meditacijos metu, stebima, kaip, įkvepiant ir iškvepiant, kyla tam tikri fiziniai pojūčiai bei emocijos. Pojūčiai yra stebimi neprisirišant, tarsi iš šalies, leidžiant jiems atsirasit, augti, išnykti. Meditacija padeda įsižeminti, susitelkti, geriau jausti savo kūną.
  • Sąmoningumo (angl. k. mindfulness) meditacija atliekama sėdint tiesia nugara, sąmoningai kvėpuojant ir siekiant susikoncentruoti į dabarties momentą – tiesiog būti „čia ir dabar“, nesileisti blaškomam prisiminimų, planų, ar kitų pašalinių dirgiklių. Sąmoningumas neapsiriboja praktika ant kilimėlio, jis praktikuojamas atliekant ir kitas veiklas, pvz. valgant, tvarkant namus, einant pasivaikščioti. Sąmoningumo tikslas – išvengti sąmonės „automatizacijos“, kai veiksmai atliekami mechaniškai, negalvojant.
  • Metta meditacija dar vadinama meilės ir atjautos meditacija. Jos tikslas – atsikratyti negatyvumo, išsiugdyti atlaidesnį požiūrį, priimti save ir kitus tokius, kokie jie yra. Kaip praktikuojama atjautos meditacija? Rekomenduojama pradėti nuo meilės sau pačiam, paskui – artimam draugui, neutraliam asmeniui, nemėgstamam asmeniui, galiausiai, visam pasauliui. Meditacija padeda atsikratyti bereikalingo reiklumo savo ir kitų atžvilgiu, todėl tinka tiek savęs nemylintiems, tiek pernelyg save mylintiems žmonėms.
lotoso ziedas

Induizmo meditacijos

  • Mantrų meditacija – mantra yra žodis arba garsas, turintis ypatingą prasmę. Tai nėra afirmacija, kuria siekiama ką nors įteigti, o tiesiog priemonė, padedanti sukoncentruoti dėmesį. Manoma, kad tariamo garso sukeliamos vibracijos turi atitinkamą poveikį žmogaus sąmonei ir kūnui. Medituojama sėdint ištiesta nugara, užmerktomis akimis, mantros kartojimas užpildo sąmonę ir padeda atsikratyti pašalinių minčių. Mantra gali būti kartojama nustatytą skaičių kartų, o skaičiavimui naudojamas vėrinys su atitinkamu karoliukų skaičiumi.
  • Joga pati savaime nėra meditacija, o filosofinis mokymas, apimantis kasdienio gyvenimo taisykles, fizinius, kvėpavimo bei sąmoningumo ugdymo pratimus, t.y. meditacijas. Su joga siejamos Trečiosios akies meditacija (dėmesys koncentruojamas į taip vadinamą Trečiąją akį), Čakrų meditacija (dėmesys koncentruojamas į vieną iš energijos centrų, vadinamų čakromis), Stebėjimo meditacija (dėmesys koncentruojamas į pašalinį objektą, pvz. žvakę), Garso meditacija (koncentruojamasi į garsą), Pranajama (dėmesys koncentruojamas į kvėpavimą), plius, daugybė kitų.
  • Savistabos arba „Aš esu“ meditacija – ši meditacija pasideda išsigryninti sau patiems, kas iš tiesų mes esame, ir kas lieka atmetus mūsų socialinius vaidmenis, norus, nuoskaudas ir troškimus, leidžia atrasti save iš naujo kaip sąmonės formą, egzistuojančią anapus visų socialinių ir kultūrinių apribojimų. Paprastai, suteikia žmonės vidinę laisvę ir ramybę.
spalvoti akmenys

Iš Kinijos kilusios meditacijos

  • Daoistinė meditacija remiasi daoizmo filosofija, kuri akcentuoja žmogaus ir gamtos vienovę. Meditacijos esmė yra vidinės energijos transformacija ir išlaisvinimas. Meditacijos metu, siekiama nuraminti kūną ir protą, bei pasiekti vidinę harmoniją. Tai daroma pasitelkiant skirtingas tecnikas – tuštumos meditaciją (išvalant savo sąmonę), vizualizacijos, kvėpavimo arba kitas meditacijas.
  • Qigong, tariama Chi Gung, reiškia „gyvybinės energijos kultivavimą.“ Tai nėra vien meditatyvi veikla, o fizinių ir sąmoningumo pratimų grupė. Qigong metu, koncentruojant dėmesį į kvėpavimą, išlaikant vidinį sutelktumą, lėtai atliekami tam tikri fiziniai pratimai. Pratimų yra daug, jie gali būti skirti sustiprinti fizinį kūną, aktyvuoti tam tikras kūno funkcijas, bei ugdyti dėmesingumą, savikontrolę ir sąmoningumą.
sauletekis

Krikščioniškos saviugdos ir sąmonės valdymo formos

  • Krikščioniškoji meditacija yra specifinė maldos forma, kurios metu dėmesys sufokusuojamas į tam tikrą idėją, pavyzdžiui, Biblijos ištrauką arba Kristaus gyvenimo aspektą. Priešingai nei tradicinės rytietiškos meditacijos, krikščioniškoji meditacija yra nukreipta ne į savęs pažinimą, bet į santykį su Dievu. Maldos tikslas yra patirti Dievo artumą, jo malonę, išgyventi pasitikėjimą Dievu, priimti Dievo valią, patirti ramybę susitaikymą ir atsipalaiduoti.
  • Krikščionybėje gerai žinomos ir kitos sąmonės valdymo ir saviugdos formos, tokios kaip maldos, giesmės, išpažintis, kuri padeda struktūruoti sąmonę ir apsivalyti nuo kaltės jausmo, Švento rašto skaitymas, vienuolynuose praktikuojami tylos įžadai, piligrimų žygiai, kurie reikalauja fizinio, emocinio susitelkimo ir yra skirti apmąstymams bei saviugdai.
javu laukas

ThetaHealing meditacija arba tiesiog Teta meditacija

Teta meditacija nesiejama su jokia religija. Tuo pačiu ji yra tinkama bet kokią religiją išpažįstantiems žmonėms, kaip ir pats ThetaHealing metodas (dar žinomas kaip Teta gydymas). Teta meditacija pasižymi tuo, kad meditacijos metu smegenų bangų dažnis pakeičiamas iš beta (14-28 Hz) į teta (4-8 Hz). Tai pasąmonės bangos. Šioje būsenoje pasiekiama absoliuti ramybė. Kuomet smegenys generuoja teta bangas, padidėja žmogaus intuityvumas. Teta bangos valdo tą psichikos dalį, kuri yra tarp sąmonės ir pasąmonės, kur slypi mūsų atsiminimai ir pojūčiai, iš kur kyla įsitikinimai ir požiūris. Teta bangos visada įkvepia ir yra siejamos su dvasiniais pojūčiais, leidžia išeiti už sąmonės ribų

  • Teta meditacija gali būti savarankiška, kuomet žmogus pats meditacijos pagalba perjungia smegenų dažnį į teta bangas bei atlieka daugybę kitų su ThetaHealing metodu siejamų veiksmų, tokių kaip ThetaHealing manifestacija, ThetaHealing blokuojančių įsitikinimų transformacija ir t.t. Žmonės, įvaldę ThetaHealing metodą vadinami teta praktikais. Šio metodo mokomasi ThetaHealing kursuose. Pirmasis kursas, nuo kurio pradedama mokytis yra Bazinis DNR kursas.
  • Teta praktikai kitiems žmonėms organizuoja vedamąsias meditacijas. Jų metu dalyviai seka teta praktiko žodžius ir vizualizuoja. Specialios teta meditacijos dėka, medituojančiųjų smegenų dažnis persijungia į teta bangų ruožą. Tokiu būdu dalyvių intuityvumas išauga, atsipalaidavimas pagilėja.
    Tokios meditacijos pavyzdį rasite ”Skraidančios pandos” meditacijų puslapyje. Čia galėsite užsiregistruoti ir darbo dienomis vykstančioms vedamosioms teta meditacijoms, kurias veda Teta klubo įkūrėja, ThetaHealing meistrė Inga Heron.

Norite sudalyvauti vedamojoje teta meditacijoje?

Registruokitės į gyvas vedamąsias meditacijas arba klausykite šių meditacijų įrašų.

Meditacija kiekvienam vakarui Atviras vakaras Įrašai YouTube

Kovo 27 d. 19 val. pažintinis ThetaHealing vebinaras su Inga Heron Registruokis
Hello. Add your message here.