Ieškokite žmonių, aistringų, stiprių, laimingų.
Jie kaip žvaigždės, kol nepakelsi galvos – nepamatysi.
Ir kai paskęsti akimis žvaigždžių take – supranti, koks jų nesuskaičiuojamas kiekis.
Ieškokite savų žmonių. Jie taip pat būna išsigandę ir įskaudinti.
Pas juos taip pat būna juodų dienų, klaidų ir įsiplieksimų. Bet jie pasiruošę peržengti baimę, jie daro įtaką įvykių eigai, nustato gyvenimo tempą. Kai kuriais atžvilgiais jie geresni, kai kuriais – blogesni. Jie nepavydi ir nesiskundžia. Jie su dėkingumu sutinka likimo dovanas ir myli save už tai, kad sėkmė jiems šypsosi.
Ieškokite nuoširdžių. Tų, kurie neslėps pykčio ir ašarų už veidmainystės ir dirbtinės šypsenos. Jie taktiškai sako tai, ką galvoja. Nors kartais tai ir nemalonu, nors kartais tai tarytum adata tiesiai į širdį. Bet sąžiningai. Ne iš piktumo, o iš meilės. Tų, kurie džiaugiasi nuoširdžiai, juokiasi švelniai ir laisvai, melodingai ir užkrečiamai. Tų, kurie neslepia ir nesigėdija savo linksmybės.
Ieškokite tų, kuriuos galima mylėti.
Ieškokite tų, kurie stovi ir laukia jūsų meilės.
Tų, su kuriais sujungsite kelis ežerus ir gausite jūrą.
Ieškokite tų, kurie kupini gyvenimo.
Ieškokite parkuose ir scenose, liūdnų ir juokingų, mažų ir didelių. Jie yra išsaugoję žaismingumą, jie eina per gyvenimą tikėdami gerumu, bet mato viską, žinoma, ir juodą, ir baltą, bet gyvena dėl geltonos, raudonos, mėlynos spalvos…
Ieškokite jų.
Tam tiesiog pakelkite galvą.