fbpx

GYVENIMO MOKYKLA

saves ieskoti
Savęs ieškoti? – Kaip juokinga
Argi esu aš nelaiminga?
Smagiau šėlioti man laisvai.
Teieško Dievo senukai.
Viens du, opa, tralialialia
Greit pralekia jauna diena
Ateina metas būt rimtai
Karjeros visad užimtai
Turiu pateisint tėvo viltį
Senelio irgi nenuvilti
Reik eit darbuotis man į banką –
Keli ėjimai – ir į ”damkes”.
Atkakliai aš aplikavau
CV visur dar palikau
Bet rezultatas vis tas pats nutinka –
Be patirties jiems niekas neįtinka…
Žodžiu, finalas ne šokolade –
Darbuosiuos pradžiai fabrike.
Sunku ir nėr labai garbinga,
Bet čia tik pradžiai – kol nesninga.
Ir bėgo mėnesiai, ir metai
Įsuko mane fabriko verpetai
Mane čia myli, man saugu,
Bet vakarais dažnai verkiu…
Ne tokią aš save mačiau –
Kūryboje, mene daugiau…
Ką aš išvis čionai darau?
Aū, prabuski jau žmogau greičiau!
Et… Bet kaip gi aš kažką pakeisiu –
Be pinigų, ryšių ir teisių.
Jei noriu būt tikrai laisva,
Finansų reikia – tas tiesa.
Penkis metus dar paplušėsiu
Kol kapitalo daug surinkt galėsiu.
Kol kas kentėsiu šitame –
Niekingam ir bjauriam darbe.
Bus laiko dar atrast save
Ir susivokti šitam būvime.
Ką moku aš be šito darbo mano?
Tik piešt, dainuot, rašyt romanus…
Ech, kas nemoka to daryti?
Kiti geriau net surėdyti!
Koks neteisingas šis pasaulis –
Neduoda šanso piktos kiaulės!
Prabėgo metai penkeri –
Ir ką gi tu, vaikel, turi?
Tik skausmas, pyktis ant savęs –
Nemyli nieks čionai manęs.
Darbe vis spaudžia terminai
Ir vis kažką blogai darai!
Gyvent neduoda neviltis –
Parodysiu aš jiems dantis!
Ir vieną popietę staiga
Atleidžia mane įstaiga…
– Tau reikia ryškiai pailsėti,
nes pradedi jau nebespėti.
Aaaa, mama – ką daryti?
Ko griebtis, ką gi dar bandyti?
Prisėsiu pradžiai patapyti –
Tada galvosiu ką daryti.
Ranka pati po drobę šoka
Žiūrėk – jinai kažką dar moka!
Smagus išėjo šitas darbas –
Galbūt šio to jis netgi vertas?
Nunešiu darbą ryt į aukcioną
Surinks vaikam gal milijoną? 😊
Ar taip, ar taip nėra ką veikti
Bent darbą gerą reik nuveikti.
Paveikslas publikai labai patiko
Jo kaina įspūdingai kilo
Finalas pribloškė suma –
Juk tai visa mano algа!
Kontaktų rimti žmonės prašė
Ir pirkt paveikslų užsirašė
Skraidau kaip ant sparnų šiandieną
Turėsiu pinigo kaip šieno!
Tapau namie, lauke, prie jūros –
Koks gėris dirbti prie kultūros 😊
Esu laisva, gaivi, žavinga
Gausa visur ir aš LAIMINGA!
Dabar ateina naujas supratimas,
Kokia buvau sau praradimas…
Sėkmė juk buvo čia šalia,
Tik nemačiau aš jos akla…
Tikėt savim aš linkus nebuvau,
Todėl „grybaut“ ilgai ilgai gavau.
Už pamokas gautas visiems dėkoju,
Kad pilnais plaučiais aš dabar kvėpuoju! 😊
Vladas Sapranavičius

Užsisakyti naujienlaiškį

Fill out my online form