– Kaip manai, kodėl praėjo vienuolika metų, vietoj kažkada tau duotų keturių mėnesių gyvenimui? – paklausiau Sauliaus, seno savo kliento, kuris atėjo tiesiog pasišnekučiuoti į studiją.
– Todėl, kad šis gyvenimas po kažkada patirtų tavo vestų sesijų tapo MANO, Inga…“, – paprastai atsakė jis, – laikui bėgant pilnai supratau jog tas, kuris sutilpo į keturis mėnesius, buvo niūrus, bet natūralus kažkieno kito gyvenimo rezultatas, kuriame aš visada žinojau, KUO PRIVALĖJAU TAPTI, bet nė karto nepagalvojau apie tai, kas aš iš tikrųjų esu…
– Ruošeisi gyventi?
– Ne tik. Galų gale supratau, kad buvau pasiėmęs su savimi visai ne tuos, kurių man reikėjo, ir jiems manęs nereikėjo. O mes laužėme vienas kitą, manydami, kad reikia „dirbti dėl santykių“ …
Dabar mano buvusi žmona laiminga su savo vyru, aš esu su SAVO moterimi …
Ir, kaip paaiškėjo, nė vienas iš mūsų nedirbame dėl santykių … mes juose poilsiaujame …
Iš tiesų ABIPUSĖ MEILĖ NĖRA DARBAS, kad ir ką sakytų „santykių darboholikai“…
Abipusė meilė yra POILSIS, kuris gydo…
Ir čia, Saulius yra GYVAS to įrodymas…
Mylėkite, būkite savimi ir – būkite sveiki!
Inga Heron
