fbpx

Žaviuosi. Mokausi. Dėkoju. Myliu.

zaviuosi mokausi
Mane žavi žmonės į kuriuos žiūriu, ir staiga atsiveria toks grožis ir gelmė, kad sustingstu iš džiaugsmo ir susižavėjimo: oho! Įspūdingos išvaizdos? Ne, nebūtinai. Visai ne. Tačiau tokių žmonių išvaizdoje visada kažkas patraukia mano akį. Kažkas subtiliai gražaus, kad norisi žiūrėti vėl ir vėl, ir žavėtis: oho!
Dosnūs? Taip, visame kame: savo meile, savo nuoširdumu, materialiomis gėrybėmis. Vidinis dosnumas per subalansuotą požiūrį į materialias gėrybes pasireiškia labai stipriai. Ne, šie žmonės nėra turtingi ir išlaidaujantys. Jie tiesiog išradingi. Todėl jie sugeba kažkam nusiųsti puokštę gražiausių gėlių, negailėdami ne tik pinigų, bet ir laiko, kad tik įkvėptų kažką gyvenimo žaismui. Ir laikant šias gėles rankose, gerklę užspaudžia susižavėjimas: oho!
Geri? O taip, iš tikrųjų. Apkabina jau vien savo buvimu. Ir vien nuo minties, kad tavo gyvenime yra toks Žmogus, kad tu jį pažįsti, tavo širdis apsigaubia minkšta antklode ir švelniai plaka: oho!
Nuoširdūs ir drąsūs? Taip, žinoma. Bet tai tie, kurie neturi kardo ir skydo. Kurie nebijo būti savimi, nebijo mylėti, nebijo iššūkių. Kurie gyvena. Taip, tokiems žmonėms labai dažnai būna sunku ir skaudu, bet jie gyvena. Ir jų gyvenimas – visai ne kova. Jie yra šviesūs ir džiaugsmingi. Nepaisant visko. Ir labai dėkingi. O Visata į juos žiūri išplėtusi akis ir žavisi: oho!
Apskritai aš žaviuosi ŽMONĖMIS…
Ne jų schemomis, ne įvaizdžiais ir ne reprezentatyvumu – gyvais žmonėmis. Žmonėmis, kurie yra nepamatuojamai įdomesni ir gražesni už viską, apie ką galite pagalvoti. Gyvais žmonėmis, kuriuos tikrai verta mylėti.
Ir jei staiga pagalvojote, kad dabar aš pasakysiu, kiek mažai tokių žmonių pasaulyje, vadinasi, klystate. Nepasakysiu. Nes aš žinau be galo daug tokių, kai kuriuos jų pažįstu net labai artimai. Žaviuosi gyvais žmonėmis – ir tai kiekvienas jūsų skaitantis šias eilutes.
Žaviuosi jumis.
Mokausi.
Dėkoju jums iš visos širdies.
Ir begaliniai myliu.
💕 Inga Heron

UŽSISAKYTI NAUJIENLAIŠKĮ