Gyvenimas, kaip žavus restoranas, patiekia savo kasdienį šedevrą – sriubą, pagamintą iš įvairių ingredientų, kuriuos susirenkame savo gyvenimo kelionėje. Kiekvienam žmogui pateikiamas savitas patiekalas, liudijantis jo unikalią esmę. Kai kurie mėgsta prabangius gastronominius kūrinius, papuoštus retais delikatesais ir egzotiškais prieskoniais. Kiti džiaugiasi per amžius nesenstančio recepto paprastumu. Ir yra tokių, kurie susitaikė su nesibaigiančiu vidutiniškumu, prastu tikrų skonių imitavimu.
Tačiau tikra laimė nėra vien materialioje gausoje ar daugybėje patirčių. Ji nėra matuojama mūsų porcijų turtingumu ar įvairove. Tikroji laimė slypi mūsų gebėjime mėgautis ir branginti surengtą šventę pagal mūsų pateiktus (pasąmonės ir sąmonės) ingredientus.
Man tenka liudyti daugybę atvejų, kai žmonės atsisako dosnių Visatos dovanų, nemato jiems jau surengto pokylio, tačiau nekantriai stovi eilėje, norėdami gauti iliuzinių malonumų trupinių, nepaisydami jų prasmės. Gali atrodyti, jog tokie pasirinkimai prieštarauja logikai, tačiau jie moko mus svarbios pamokos: mes niekada iš savos varpinės nesuvoksime, kas maitina ir ugdo kito žmogaus sielą, neiššifruosime sudėtingo jo asmeninių pilnatvę kuriančių standartų gobeleno.
Todėl neskubėkite gelbėti tų, kurie niekada neieškojo jūsų pagalbos. Suteikite jiems laisvę planuoti savą kulinarinę ekspediciją, mėgaujantis skoniais, atitinkančiais jų norus. Taip pat, ir kai patys su didžiuliu apetitu mėgaujatės savo kasdiene sriuba, atsispirkite viliojančioms melodijoms tų, kurie tvirtina, kad jums reikia skubios pagalbos. Priimkite savo galią savarankiškai vartoti tai, kas rezonuoja su jūsų esybe, nepaisant siūlomų patiekalų, kurie kol kas jūsų nevilioja.
Šioje didžiulėje gyvenimo simfonijoje, manau, svarbu kiekvienam mūsų prisiminti, kad mūsų individualumas universaliai kompozicijai suteikia pikantiškumo ir gylio. Kiekvienas iš mūsų turi savitą gomurį, trokštame specifinių skonių ir siekių. Taigi, tegul kiekvienas mėgaujasi pasirinktais patiekalais ir savo ritmu bei tempu prisipildo su jo dvasia derančiais skoniais.
Tegul mūsų kolektyvinė kulinarinė odisėja tampa įstabaus grožio gobelenu, nuaustu įvairove, priėmimu ir giliu dėkingumu už unikalius skanėstus, kurie puošia mūsų stalus.
Skanaus!
Inga Heron
