Atleidimas yra praradimas, kurio atskirtas „aš“ nenori prarasti: kažko, kas kaltas dėl jūsų nelaimių: prarasto darbo, prastos sveikatos, šlubuojančių santykių, bemiegių naktų, mažo atlyginimo ir t.t.
Atskirtas „Aš“ mato atleidimą kaip ypatingą silpnumą, visišką nesėkmę. Kai būdami dabartyje mes suvokiame savo tapatybę per savo praeities situacijas, visada bijome atsisakyti savo gyvenimo istorijos. Kas mes būtume be laiko? Ką būtume be mūsų „požiūrių“?
Tačiau atleidimas nėra silpnumas, tai tikroji dvasinė galia. Tai taikus sukilimas, atkūrimas mūsų tikrųjų prigimtinių teisių, tai yra laimė be lūkesčių. Tai yra išsilaisvinimas nuo sunkios „Aš“ naštos, tai yra gilus atsipalaidavimas dabartyje.
Atleidžiant kiekviena akimirka yra nauja pradžia.
Tad, nebijokite thetahealing giluminių kelionių į jūsų vaikystę, į skausmą, kurį jau rodos užmiršote ar giliai paslėpėte, nes būtent jų transformacija ir veda į naują pradžią.
su meile
Inga