Esu įsitikinusi, begalinis tikėjimas gyvenimu nėra savęs apgaudinėjimas, pridengiantis neišvengiamą tiesą kiekvienam iš mūsų…
Priešingai, tai labai drąsus gebėjimas žengti toliau žinant šią tiesą.
Gebėjimas neprarasti prasmės, kai viskas jau atrodo beprasmiška.
Gebėjimas vaikščioti po likimo audrom, nustojus galvoti, kodėl jos atkeliavo būtent dabar ir kodėl jos atėjo pas mus.
Žinote, aš labai gerbiu šią tylią žmonių drąsą, kurioje nėra demonstratyvumo, nėra naivaus išpūsto nesunaikinamumo žaidimo, nėra iliuzijų, kad vieno griovio įveikimas garantuoja jiems nuostabią ateitį… žmonių drąsą, kurioje taip pat nėra karingumo, apsiginklavimo šarvų, aršios kovos.
Nepraraskite tikėjimo gyvenimu. Net beviltiškiausiu jo momentu.
Eikite ten, kur žiūri ne tik jūsų akys, bet ir širdis… Tai daug. Labai daug…
Inga Heron
