Kažkada viename iš interviu manęs paklausė, kokia mano laime švytinčių akių paslaptis. Atsakymas į šį klausimą nepasikeitė ir po daugelio metų:
Laimės pojūtis atėjo, kai nusprendžiau palikti kovas ir įrodinėjimus kovotojams:
Nustojau kovoti dėl meilės, dėmesio ir globos …
Nustojau kovoti su tais, kurie mane apkalba …
Nustojau kovoti su artimaisiais …
Nustojau kovoti už savo teises su chamais …
Nustojau kovoti norėdama visiems patikti, įtikti ir pasiteisinti…
Nustojau kovoti už teisę būti, kurti, keliauti, šypsotis, ilsėtis…
Be jokių apgailestavimų palikau šias kovas tiems, kurie nebeturi į ką daugiau susitelkti…
Aš susitelkiau į:
savo viziją,
savo svajones,
savo vertybes,
savo gebėjimus,
savo idėjas ir
savo kelią.
Diena, kai atsisakiau mūšių, yra ta diena, kai mano širdis ėmė dainuoti, diena, kai tapau sėkminga ir daug laimingesnė.
Jei jums irgi tinka toks kelias į sėkmę, į švytinčias akis, į džiugesiu dainuojančią širdį, drąsiai pasinaudokite šiuo receptu.
Inga Heron