Aš nejuokauju…Jei galvoji, kad laimė pasibels į tavo duris kaip „Wolt’as“ – turiu žinių: nepasibels.
Niekas neatneš tau gyvenimo, kuris tave pilnai išpildo. Nes tas gyvenimas – jo kurjeris nepristato. Jis gaminamas.
Ir šefas čia ne mama, ne partneris, ne dvasinis mokytojas. Šefas – TU.
Skamba rimtai? Gali būti. Bet žinai, kas rimčiau? Laukti dešimtmečiais ir suprasti, kad viską, ko reikėjo, jau turėjai savo vidinėje virtuvėje: dėkingumą, prasmės ilgesį, smalsumą, truputį drąsos ir net tą „man neišeina, bet vis tiek bandau“ ingredientą.
Gyvenam laikais, kai žmonės ieško džiaugsmo „skrolindami“, prasmės – per swipe’us, o emociniuose greito maisto baruose valgo kitų „highlight’us“.
Paskui stebisi, kodėl jų siela apsunkus, o laimė – dirbtinė.
Kaip manai, gal jau gana valgyti iš svetimų lėkščių?
Užsirišk prijuostę. Užkurk ugnį. Laimė ne visada blizgi, ne visada „instagramiškai“ graži, kartais prisvyla. Bet kai ją gamini pats – ji tikra. Ji tavo.
Ir ji neverta laukti, kol kas nors ją tau padės į lėkštę.
Skanaus gyvenimo tau.
Inga Heron
