Dar vakar Visata apdovanojo mane nuostabiu gatvės akrobatų pasirodymu. Kerintis reginys, kuriame turbūt ir didžiausias skeptikas buvo pakerėtas šių jaunuolių plastikos, vikrumo, lengvumo, žaismo, drąsos, pasitikėjimo tuo, ką jie daro, pasitikėjimo savo keliu.
Bet čia sužavėjo mane ir suvokimas kokios energijos vedini jie priėmė sprendimą save taip išreikšti. Iš įprastos kiekvienam mūsų kryžkelės turinčios du kelius paženklintus rodyklėmis “Baimė” ir “Meilė”, jie pasuko meilės, pagarbos savo sielos balsui keliu. Ypatinga galia.
O kaip dažnai mes šiuos kelius sumakaluojame, pateisiname. Įrodinėjame, jog sprendimas iš baimės yra priimtas vardan meilės. Vis giliau paskęsdami visiškoje iliuzijoje ir kurdami savyje kančią, skausmą, ribotumą, sunkumus. Sprendimas įkvėptas baimės visada koduos savyje baimę ir nieko daugiau, kad ir kokiais žiedais mes jį puošime. Juk baimė ar meilė – du kardinaliai skirtingi keliai.
Baimės kelias suspaudžia, uždaro, įtraukia, bėga, slepia, kaupia, daro žalą.
Meilė kelias plečia, augina sparnus, atskleidžia, atleidžia, paleidžia, įkvepia atvirumui, dalinasi, gydo.
Baimė sukausto pančiais, meilė paleidžia.
Baimė užsidaro ir užsibaigia ties tuo, ką turime, meilė – leidžia atiduoti viską, ką turime.
Baimė sukelia skausmą, meilė suteikia palengvėjimą.
Baimė puola, meilė transformuoja, kuria stebuklus.
Bet kuri žmogaus mintis, žodis ar poelgis yra paremti vienu iš šių jausmų. Nėra kito pasirinkimo, nes yra tik du šie keliai. Tačiau mes visada priimdami sprendimus turime laisvę pasirinkti vieną iš šių dviejų kelių: Baimės arba Meilės.
Kurį renkatės jūs šiandien?
Inga Heron
