Mes nuolat susiduriame su pasirinkimais, bet ar kiekvienas jų padeda mums pažinti save, skatina eiti savo gyvenimo keliu?
Juk ir šiandien ryte jau susidūrėte bent su keletu tradicinių: ką valgyti pusryčiams; gerti kavą ar arbatą; keltis 5 val. ar 8 val., medituoti ar ne, bėgioti ar tiesiog pasivaikščioti. O kas jei dabar jums būtų pasiūlyta jau šiandien vakare skristi į seniai išsvajotą šalį atostogų?…. Klausimas yra tas, ar savo pasirinkimuose būsime spontaniški, eisime paskui Visatos (Dievo, Visa ko Kūrėjo) teikiamas galimybes, ar vis dėlto klausysime savo abejojančiojo “aš”: gal dar ne šiandien; gal kitą kartą, kada nors ateity; gal vis dėlto neverta net pradėti, man vis tiek tai nepatiks. Jūs puikiai giliai širdyje žinote, kuris sprendimas yra teisingas, tačiau dažnai įvairios nuotaikos, aistros ir jausmai verčia jus pasirinkti savęs, savo tikrųjų norų atsisakymo kelią.
Svarbiausia yra tikėti, kad Visata yra su jumis ir ji suteiks jums tai, ko jums iš tiesų reikia. Emocijos, susijusios su savęs nepriėmimu, gali jus įtikinti, kad toks dalykas kaip tikėjimas neveikia ar netgi neegzistuoja. Jūs manote: „Aš vis dar kenčiu tą patį dvasinį, fizinį skausmą, kaip ir prieš kelis mėnesius. Greičiausiai vėl nusirisiu prie įprastų depresinių reakcijų ir elgesio modelių. Manyje niekas nesikeičia!“ Tokios mintys nesibaigia. Nors puikiai žinote, kad jos atkeliauja ne iš Visatos besąlyginės meilės erdvės, dažnai jas sunku patraukti į šoną. Kodėl?
Tiesiog pasirinkimui būtinas spontaniškumas, lengvumas, lankstumas, dėkingumas ir drąsa, nes čia reikia nuolat rinktis – ne epizodiškai laikas nuo laiko, o kiekvieną akimirką, dieną ir naktį.
Juk jūs patys nusprendžiate, ką galvoti, ką pasakyti ir ką daryti. Savo mintimis galite save nuvesti į depresiją, žodžiais galite sukelti visišką savęs išniekinimą; o savo elgesiu galite tik sustiprinti savęs atstūmimą. Tačiau jūs visada galite pasirinkti kitą kelią: mąstyti, kalbėti, veikti ir eiti į Šviesą, Tiesą, Bendrystę ir Gyvenimo žaismą.
su meile
Inga Heron