Žmonės vis dėlto – nuostabios būtybės! Jie vyksta į tolimus kraštus ieškodami netikėto džiaugsmo. Jie kantriai ieško tų, kurie padarytų jų gyvenimą įdomų ir ypatingai nuostabų. Jie žvelgia atidžiai į tūkstančius akių, bandydami surasti tuos, kurie jiems suteiks meilės. Jie pasiruošę nuversti kalnus: o kas, jei laimė slypi už šio kalno? Jie laukia, tikisi, tiki, ieško ir kartais net randa. Tiesa, ne visada tai, ko jiems reikia. Ir dar rečiau to, ko jie norėjo. Bet jie randa! ..
Ir jie bijo padaryti svarbiausią dalyką – pažvelgti į save. Bet jūs niekada nerasite džiaugsmo, laimės ar meilės, jei nesuprasite vieno paprasto dalyko: visa tai, kas yra šiame pasaulyje ir jūsų gyvenime, yra jumyse. Visas pasaulio džiaugsmas yra sukauptas jumyse. Visas švelnumas, meilė ir net laimė. Jūs esate didžiausias lobis.
Ir jei pamatysite savo džiaugsmą, pasaulis jus tikrai džiugins.
Jei nustebsite pažvelgę į pasaulį savo meilės akimis, meilė, paaugusi daug kartų, užpildys visą jūsų esybę.
Jei leisite dygti savyje švelniems laimės ūgliams, jie suteiks jums laimingos dienos šilumą ir švelnumą.
Tik jūs patys galite sau padovanoti viską kas tikra: tikrą džiaugsmą, tikrą meilę, tikrą laimę. Tiesiog patikėkite: visas pasaulio DŽIAUGSMAS yra sutelktas jumyse, visas ŠVELNUMAS, visa MEILĖ ir net LAIMĖ …
Inga Heron
