fbpx

AR PASAULIS TOBULAS?

tobulas pasaulis

Vienas Geras žmogus išgyveno, kad jau daug metų nugyveno, o nieko nepasiekė. Nepasiekė, nes nepadarė pasaulio geresnio. O viskas tik blogėja. Ir niekas negalėjo jo įtikinti, kad pasaulis iš tiesų yra tobulas

Neįtikinsit manęs, – sakė jis, – kad manipuliavimas, melavimas, veikimas tik savo naudai, paminant kitų interesus, savo pažįstamų protegavimas, finansinės naudos siekimas ”bet kokia kaina”, gamtos išteklių besaikis ”grobimas” yra tik mano negebėjimas priimti, kad tai tiesiog žmonijos brandos išraiškos forma ir kad aš lygiai toks pats arba mažai kuo skiriuosi. <…> Jei pasaulis būtų tobulas, – tęsė geras žmogus, – jo niekas nebandytų keisti. Jei pasaulis būtų tobulas, mėtyčiau dabar ietį ir šaudyčiau iš lanko ir valgyčiau rankomis. Mes jį keičiame. Nekeistume tobulų dalykų. Nekalbėtume apie emocinį intelektą, nežiūrėtume į Butano Laimingumo indeksą ir nerodytume į ten. Sutinku, kad pasaulis būtų tobulas be žmogaus. Ir vieną dieną jis tikrai bus tobulas, nes mes vienaip ar kitaip išnaikinsime patys save. Galiu viešai susilažinti dėl šito. O tada tikrai liks tobulas pasaulis – be karų, be rūgštinių lietų, be plastiku užterštų jūrų.

Manau, kad daug kas jam pritarsite ar ne? Bet leiskite ir man išsakyti savo matymą 😊

Pirmiausia, matyt, reiktų, kaip ir kiekvienoje diskusijoje, apsibrėžti terminus, kad diskusija nebūtų apie skirtingus dalykus. „Tobulas“ – tai kažkas maksimaliai išbaigto ir ko gerinti nebereikia. Tad, jei sakau, kad pasaulis yra tobulas, tai vadinasi, jo gerinti nebereikia. Jis yra maksimaliai geras. Sunku patikėti? Kiekvienas galite pateikti daugybę pavyzdžių, kur pasaulis nėra tobulas? Išnarstykim tuos pavyzdžius ir pažiūrėkime, ar rasime ten kažką netobulo.

„manipuliavimas, melavimas, veikimas tik savo naudai, paminant kitų interesus“, – pradeda vardinti Gerasis žmogus.

Puiku. Pradėkime nuo šito. Jei žmogus, tarkime vardu Petras kažkam meluoja, tarkime Jonui, tai ar dėl to Pasaulis yra mažiau tobulas? Ne, tiesiog šie žmonės mokosi kiekvienas savo pamokas. Galbūt Petras turi įsitikinimą, kad tik per apgaulę, manipuliavimą ar melą galima kažko pasiekti. Jam tai naudinga. Jis per tai mokosi.
Gerai, sakysite, tegu mokosi, bet kodėl turi kentėti Jonas? Juk juo manipuliuoja, pamina jo interesus!
Jei kažkas Jonu manipuliuoja, pamina jo interesus, tai tik dėl Jono atitinkamų pasąmoninių įsitikinimų. Ir jis irgi per tai mokosi, jis irgi turi iš to naudų. Pvz. galbūt tai leis jam pasijusti auka, beviltišku, nuskriaustu. Tai jam atneš daug naudų. Pvz.:
– sulauks aplinkinių dėmesio
– gaus pagalbą
– mokysis prašyti pagalbos, priimti bei būti už ją dėkingu
ir pan.
Kai pas teta praktiką ateina konkretus Jonas ar Petras, tai galima matyti, kokie pasąmoniniai įsitikinimai verčia žmogų elgtis vienaip ar kitaip bei kuo jiems tai naudinga. Dabar, kalbant abstrakčiai, galima tik taip pat abstrakčiai pasvarstyti.
Jei Petras manipuliuoja ir išnaudoja ne vieną žmogų, tai, vadinasi, pas visus tuo žmones yra įsitikinimai, kurie pritraukia tokį elgesį su jais. Pas juos visus gali būti skirtingi įsitikinimai bei skirtingos naudos, kurias jie iš to gauna.
Taigi, Petras tokiu savo elgesiu pagelbėja Jonui ir kitiems, kurie tik per manipuliacijas ir išnaudojimą moka augti, mokytis ir/ar gauti kitas naudas. Kai jau suvoks, kad nebenori per tai mokytis, pasirūpins pokyčiais savo gyvenime.

– O kaip gamtos išteklių besaikis ”grobimas“, – tęsia Gerasis žmogus?

Na čia jau su Peteriu, kuris grobia resursus jau aiškiau. Jis pvz. gali gausos ir pripažinimo siekti tik per kovą, agresiją. Bet kaip su bendruomene, visuomene, tauta, iš kurios grobiama?
Visuomenė susideda iš individų, kurie yra susiskaldę, nekenčia kaimynų, nekenčia kito kaimo gyventojų, nekenčia kitos etninės grupės, kovoja tarpusavyje. Kiekvienas iš jų kažko per tai mokosi. Jiems tai naudinga. Ir štai pasirodo Peteris, kuris iš jų visų pradeda atiminėti žemę, mišką, orą ir t.t. Atiminėja, atiminėja. Pas Peterį nėra saiko jausmo. Tik tada kai grobimas pasidaro besaikis, ekologinės katastrofos akivaizdoje, susiskaldžius visuomenė sugeba susivienyti. Tik susivieniję jie gali išlikti… Tikriausiai pamirš padėkoti Peteriui, kad jis atsiliepdamas į jų pasąmoninį šauksmą, padėjo susipriešinusiai visuomenei susivienyti. 😊

– Bet jei pasaulis būtų tobulas, – tęsė Gerasis žmogus, – jo niekas nebandytų keisti. Jei pasaulis būtų tobulas, mėtyčiau dabar ietį ir šaudyčiau iš lanko, ir valgyčiau rankomis. Mes jį keičiame. Nekeistume tobulų dalykų.

Ar būtinai pasaulis turi būti netobulas, kad kažkam norėtųsi jį keisti? – retoriškai paklausiu. O gal Rapolas nori keisti, nes pasąmonėje turi įsitikinimą, kad jo misija – išgelbėti pasaulį? O gal Danutė nori keisti, nes ji taip save realizuos? O gal Saulius nori keisti nes per tai vystys kokią nors savo vertybę?
Mums nebūtina keisti pasaulio. Jo neprivalu keisti ir pasauliui to nereikia. BET, jei turite tokį norą ir per tai realizuosite save, mokysitės – prašom! Jūs turite laisvą valią keliauti, pažinti, dainuoti, keisti pasaulį, stebėti kaip žolė auga ir t.t.
Mes augome be išmaniųjų telefonų ir interneto. Ar buvome nelaimingesni už dabartinius vaikus ir skundėmės netobulu pasauliu? Ne, buvome tokie pat laimingi. Taip pat visko užteko ir taip pat vis kažko dar norėjosi. Pvz. elektroninio žaidimo „Na palauk“ už 23 rublius.
Na turi dabar visi vaikai ir kompiuterius, ir išmaniuosius telefonus, ir internetą. Ar jų laimė ir džiaugsmas pasikeitė? Tikriausiai ne. Nepakeis išradimai to mumyse. Tą pakeisime tik mes patys savyje.

Mmmm kaip smagu pavalgyti indiškame restorane rankomis. Kodėl kitur negalima? 😊

Nekalbėtume apie emocinį intelektą, nežiūrėtume į Butano Laimingumo indeksą ir nerodytume į ten.

Na va, antroje savo teksto pusėje Gerasis žmogus prieina prie jausmų. Lygiai ten pat priėjau ir aš 😊 Tik skirtumas matyt tame, kad aš priėjau prie to sakydamas, kad laimės ir džiaugsmo šaknis visada randame savyje, o Gerasis žmogus mano, kad reikia keisti pasaulį, kuris tada pasidarys geresnis ir nuo to tapsime laimingesni ir džiaugsmingesni. Tuo pačiu dar ir kitus padarysime laimingesnius.

– Sutinku, kad pasaulis būtų tobulas be žmogaus. Ir vieną dieną jis tikrai bus tobulas, nes mes vienaip ar kitaip išnaikinsime patys save. Galiu viešai susilažinti dėl šito. O tada tikrai liks tobulas pasaulis – be karų, be rūgštinių lietų, be plastiku užterštų jūrų.

Pagal kieno supratimą tobulas? Pagal Gerojo žmogaus supratimą? Pagal mano supratimą, Žemė jau dabar tobula. Jai nieko netrūksta. Tik žmonėms vis kažko trūksta. Pvz. „Na palauk“ už 23 rub., 00 kap. ar iPhone už 599 Eur 99 ct.
Na susinaikinom jau keletą kartų, nebeliko rūgščių lietų ir plastiku užterštų jūrų. Kažkam tada pasaulis pasirodė tobulas? Per stebuklą išlikusi Petronijaus šeima išmoko medžioti lankais, bet antgaliai buvo akmeniniai. Ramybės nedavė už miško gyvenanti per stebuklą išlikusi Jonijaus šeima, kuri mokėjo pasigaminti geležinius antgalius.
– Reiks kada aplankyti Jonijaus šeimą, kai anie miegos, nes neteisinga, kad jie turi geresnius antgalius, – planą rezgė Petronijaus šeima visai neįvertindama kokia laimė juos ištiko.

IŠVADOS
Tai tobulas tas pasaulis ar ne?
Aš sau iš šios diskusijos padariau išvadas, kad:
1) supratimas – tobulas ar ne – tai tik požiūrio taškas. Iš kurio taško objektą stebi. Iš dramos dalyvio? Iš dramos dalyvio draugo? Iš nešališko stebėtojo – kaimyno? Iš kitos planetos gyventojo taško?
2) supratimas priklauso nuo stebėtojo įsitikinimų  > sąmoningumo. Kuo mažiau blokuojančių įsitikinimų ir baimių, tuo platesnis suvokimas.

Kokias sau padarėte išvadas?

Vladas Sapranavičius

Užsisakyti naujienlaiškį

Fill out my online form