Kas yra jūsų kuprinėje?
Žinote, visa tai nesąmonė…
Svajoti apie laimę, kurios visi tau pavydėtų …
Įsimylėti tuos, kurie yra nuostabiai geri, bet su šaldikliu krūtinėje …
Bėgti viso gyvenimo distanciją, įrodinėjant visiems, kad esi geriausias…
Atleiskit, bet man atrodo, visa tai kvailystė, atidėlioti tai, kas įmanoma, nutylėti tai, kas akivaizdu, bėgti nuo neišvengiamo…
Juk niekas iš mūsų nežino, kada tapsime kiaulpienės pūkais, skrajojančiais už šio gyvenimo, kuriam kažkodėl dažnai kol kas tik ruošiamės…
Pastaruoju metu laikiau už rankų daug tų, kurie verkė visai ne todėl, kad jaučia, jog kada nors jais taps, o todėl, kad neturėjo laiko apkabinti, ištarti, padaryti…
Išgerti arbatos saulėlydžio metu su savo artimaisiais… šokti virtuvėje… juoktis lovoje… nuplėšti senus tapetus… imti globoti šuniuką savuose namuose… išmokti važiuoti dviračiu…pakeisti atsibodusią šukuoseną … pamatyti savo vaikystės sodybą… susitaikyti su mama… suvalgyti ledų ant liepto…
NĖ vienas iš jų NEVERKĖ DĖL NEĮMANOMO…
Bet neįmanoma, pasirodė viskas, kas prarado savo svarbą didelių iš visuomenės susirinktų kvailysčių fone …
+.
Ir mes taip dažnai tampame nelaimingi, vaizduodami tuos laiminguosius, kokiais privalu būti šioje didžiulės veidmainystės visuomenėje…
Bet privalu tik tai, ką mes patys įdėjome į savo būtinąją kuprinę …
Tik mes patys, o ne kas nors kitas…
Ir ji dabar pilna, arba nuviliančiai tuščia…
Taigi, kas yra jūsų kuprinėje?
