Dažniausiai žmonių kuriama ateitis būna tik jų ar jų tėvų, artimųjų praeities kopija, žinoma kartais besiskirianti kai kuriais atspalviais. Tikrieji pokyčiai labai reti ir priklauso jie nuo mūsų gebėjimo iš tikrųjų paleisti praeities skausmą, pyktį, nuoskaudas, neretai ir giliai užslėptą norą keršyti, įrodyti.
Galime laimėti loterijoje taip trokštamą milijoną, kuris mūsų nuomone atneš laisvę, laimę, realizaciją ir kitus norimus pokyčius, tačiau ar tikrai? Čia man peršasi savi pastebėjimai: laimėję milijonus, milijonieriais taip ir netampa. Kodėl? Milijonas neišlaisvina mus nuo mūsų pasąmonės įsitikinimų ir nusėdusių apribojimų. Todėl kad ir į kokią šalį benubėgtume, kad ir iškeitus nuomojamą kambarėlį į nuosavą erdvų namą, vieną žmoną į kitą, mes veikiame pagal tuos pačius elgesio modelius. Smalsus mokslininkas A. Nobelis išrado dinamitą, kuris žmonijai suteikė spartesnes galimybes statyboje, tiesiant kelius ir užuot kovojus su kalaviju ar šautuvu, leido žudyti žmones greičiau. Ar toks laimėjimas tikras?
Ateitį lemia mūsų dabarties sąmonės būsena, jei joje tūno visi praeities „lobiai“, tai kaip panaudojame naujus įrankius, kokią ateitį kuriame?
su meile
Inga Heron