Galime dažnai pastebėti, kad pasikeitus žmogui, pasikeičia ir jo aplinka. Ji keičiasi dviem kryptimis:
– Žmonės, su kuriais sieja stiprūs ryšiai, su kuriais jaučiamės vertingi, pradeda keistis dėl to, kad mes keičiamės. Tiesiog norėdami palaikyti ryšį su mumis. Tai vyksta nepastebimai ir nesąmoningai. Tai galima pavaizduoti dantračių metafora: jei staiga vienam sistemos dantračiui atsirado tarpas didesniam žingsniui, tai likę dantračiai, kad visa sistema veiktų, taip pat keičia žingsnį. Na, žinoma, jei tik dantračiuose yra numatyta ši galimybė tai padaryti.
– Tie, kurie negalėjo adaptuotis prie naujojo mūsų, palieka, nes jie neturi nieko, su kuo mus „pagauti“, “užkabinti”, “pritraukti”. Ir ateina nauji, kurie turi su kuo ir vardan ko.
Taip keičiasi aplinka. Tačiau čia yra vieni spąstai: jei keisitės, norėdami pakeisti kitus, jums nepasiseks. Svarbu keistis sau ir ryšyje su savimi. Aplinkos pokyčiai yra šalutinis poveikis. Nėra prasmės laukti ir reikalauti pokyčių iš kitų. Jei kažkas jums nepatinka kituose, tada tai yra jūsų pasirinkimo klausimas – likti šalia jų ar nutolti.
Inga Heron
