Dažnai susiduriu su tokiu reiškiniu, kad žmonės nesupranta, kas tai yra komforto zona. Dažnas yra įsitikinęs, kad jis niekada nebuvo komforto zonoje, todėl kvietimai palikti ar juolab praplėsti ją sukelia sumišimą – kaip galima išeiti iš ten, kur dar nesi buvęs?
Klaidingas supratimas slypi tame, kad komforto zona yra erdvė, kurioje žmogus fiziškai ir emociškai jaučiasi geriausiai ten, kur jam yra gera ir malonu.
Kas yra komforto zona?
– Iš tiesų, komforto zona yra erdvė, kurioje žmogus apsigyveno, ir ta vieta ar būklė tampa įprasta.
– Komforto zona = įprastinė zona
– Komforto zonoje yra pažįstama aplinka, kurioje viskas yra aišku ir suprantama, kur kiekvienas žingsnis yra iš anksto apskaičiuotas.
– Zona, kurioje žmogus jaučiasi saugus, nes iš anksto žino apie įvykių rezultatus ir savo veiksmų rezultatus.
Tarkime, kad žmogus nusprendė pakeisti darbo vietą. Senoji darbo vieta yra jo komforto zona, čia viskas yra aišku ir gerai žinoma.
Perėjimas į naują darbo vietą bus išėjimas iš šios zonos, nes dabar jam kartu su aukštesniu statusu ir uždarbiu padidėja ir atsakomybės lygis, darbo krūvio dydis ir laikas, skirtas užduotims atlikti.
Pasikeitimai žmogui, kurie naujoje aplinkoje įprastai sukelia įtampą ar stresą, tai ir yra išėjimas iš komforto zonos.
Nepatogi situacija žmogui išlieka tol, kol jis įsilieja į naują padėtį, kol aplinka tampa aiški ir žinoma. Kai tik įprantama prie aplinkybių, kur viskas tampa pažįstama, stabilu ir nuspėjama, situacija virsta komforto zona.
Dabar diskomforto zona pakeitė poliškumą ir tapo komforto zona.
Kokie yra ilgo buvimo komforto zonoje spąstai?
Pateiksiu kažkada per biologijos pamoką mokytojos pasakotą eksperimentą: jei varlė dedama į dubenį su šaltu vandeniu ir vanduo palaipsniui kaitinamas, tada varlė pradeda prisitaikyti.
Ji pakels savo kūno temperatūrą, kad išlaikytų patogų buvimą šioje aplinkoje.
Anksčiau ar vėliau ateis kritinis momentas, kai vanduo sušils tiek, kad varlė nebegalės jame likti. Tačiau ji taip pat negalės iššokti iš karšto vandens, nes visas savo jėgas sunaudojo kūno temperatūros kėlimui. Tad, šuoliui iš karšto vandens, visiškai neliko jėgų. Dėl to varlė žus pernelyg karštame vandenyje, t.y. neišgyvens.
Jei varlę iškart įkelsite į labai karštą vandenį, ji iškart iššoks iš jo.
Kadangi pasilikti tokioje aplinkoje jai yra labai nepatogu ir turi pakankamai jėgų šuoliui.
Kai situacija žmogaus gyvenime pamažu blogėja ir vykstantys pokyčiai praktiškai nepastebimi, su juo vyksta tas pats, kaip ir su varle. Pirmiausia, žmogus sutinka nusileisti vienur, kenčia nepatogumus, tada nusileidžia kitur. Taigi jis palaipsniui susitaiko su bėdomis ir dėl to nepastebimai sau pasikeičia į aukos sąmonę ir pripranta prie tokios būklės.
Prie to, ko žmogus pripranta, tai ir yra jo komforto zona.
Žmogus gali sėdėti ir mąstyti, kažkas lyg ir nedžiugina, kažkas ne taip jo gyvenime, reikėtų kažkaip keisti, bet nieko nedaro, atideda vėlesniam laikui.
Ir kai situacija jau yra tiesiog baisi ir gyventi daugiau tokiomis sąlygomis nėra jėgų, jam taip pat trūksta jėgų keisti kažką savo gyvenime, nes pastangos buvo skirtos prisitaikymui ir pripratimui.
Kuo ilgiau žmogus nesiima veiksmų, tuo labiau atrofuojasi jo sugebėjimas priimti sprendimus ir kažką daryti, kad pakeistų savo gyvenimą.
Žmogaus pajėgumas įveikti ribą, per kurią jis gali peršokti, kritiniu momentu gali būti daug mažesnis.
Jei žmogus neturi motyvacijos kažką keisti savo situacijoje, pats gyvenimas stimuliuoja iškeldamas problemas, kurios skatina jį veikti.
Sunkumai išjudina žmogų iš jo nuolatinės įprastos zonos, ir jis yra priverstas imtis veiksmų ir veikti. Dėl šio aplinkybių derinio, jo gyvenimas gali radikaliai pasisukti geresne kryptimi.
Pavyzdžiui, situacija, kai žmogus praranda darbą ir yra labai susirūpinęs dėl to. Tačiau galų gale sukuria savo verslą ir patikimai atsistoja ant kojų, nes būdamas beviltiškoje situacijoje, jis pradėjo veikti.
Žmogus turi potencialą, tačiau nėra pakankamo motyvatoriaus, kuris pakeistų dėmesį į galimybes. Sunkumai tampa tokiu motyvatoriumi.
Arba kitas atvejis, kai šeima išyra ir žmogus yra priverstas likti vienas, nusimena dėl šios padėties. Ypač jei tai jauna moteris su kūdikiu. Bet ateityje jos gyvenimas labai gerai susiklosto, ir ji jau yra laiminga, kad pirmieji santykiai iširo.
Jei atidžiau pažiūrėsime aplinkybes, kuriose abu žmonės iš pradžių buvo, greičiausiai negalėtume pavadinti jų komfortiškomis. Jos tiesiog įprastos: žmogus priprato prie to darbo ir susitaikė su nesubalansuotu gyvenimu ir mažu atlyginimu; Moteris priprato prie tų santykių, nors juose buvo daug apgaulės ir pretenzijų.
Visada lengviau išspręsti problemą pradžioje, nei vėliau ieškoti energijos ir jėgų ją pašalinti.
Nelaukite, kol gyvenimas taip skausmingai trinktelės, kad jau prireiks, nusiplikius kaip varlei, iššokti iš verdančio vandens.