Esu tikra, kad pagrindinis sveikų santykių kūrimo ir palaikymo kriterijus – bendravimo kokybė su savimi ir kitu. Nieko daugiau. Visa kita – dėmesys, atsakomybė, globa ir dar daugiau – išplaukia iš to.
Jei jūs galite su savo partneriu diskutuoti apie bet ką, bet teisimo, be konfrontacijos, sumenkinimo ir pašaipos, be pamokymų, be kaltinimų reiškia jums labai labai pasisekė ir jūs subrendote tam, kad būtumėte meilėje ir harmonijoje.
Mano gyvenimiška patirtis rodo, kad žmonės, tarp kurių yra meilė, gali valandų valandas kalbėti apie viską šioje visatoje. Abejones, dvejones, netikrumą, viltis… Nėra uždraustų temų, įskaitant buvusius santykius ir fiziologijos niuansus.
Tikrasis artumas susijęs su tuo, kad galite būti tiek atviri su kitais, kaip ir su savimi. Tai nereiškia, kad būtina gyventi taip nuolat (mes visi retkarčiais norime pabūti vieni, tiesiog savo erdvėje) tai reiškia, kad kai esate pasiruošę ir norite pasidalinti, kitas žmogus susiderina ir yra pasiruošęs jus išklausyti. Su noru suprasti. Su atjauta. Palaikymu.
Jis gali turėti savo nuomonę ir net nesutikti su jumis, tačiau jis neaugins dar labiau jūsų nestabilios būsenos. Jis lauks geriausios akimirkos arba parinks tinkamus žodžius, kad perteiktų savo mintis jums, jūsų “neužkabinant”.
Atidumas – štai kas užtikrina sveiką artumą. „Aš neprivalau būti skausmo šaltinis mylimam žmogui“. Visada paglostymai ir švelnumas. Net nesutikimas – minkštas.
Jei žmogus vaizduoja mokytoją iš savęs: “Matai, pats esi traumuotas, turi su savimi kažką daryti. Rėki, isterijas keli, pyksti – gydykis”, tai priverčia tik atsitraukti.
Kas myli, tas taip nesakys, nes įsiklausys į partnerio jausmus. Jei pykstama, tai rodo, kad žmogui skauda, ir mylintis tai supranta. “Viskas gerai, aš myliu tave”.
Tas, kuris myli, neis ten, kur gyvena jūsų kančia. Nes jis jus jaučia ir jam skaudės lygiai tiek pat. Tai tarsi žalojimas savęs. Abipusis jutimas.
Mylinčiam žmogui svarbu, kad artimas žmogus galėtų tobulėti, galėtų įgyvendinti savo svajones, galėtų tikėtis supratimo ir palaikymo visose gyvenimo situacijose.
Mylimam žmogui svarbu būti gailestingu. Tai yra sveikų santykių cementas, jei poroje abu taip galvoja.
Jeigu jus kas nors kankina, vadinasi, jam neskauda, kai jums skauda. Juk tai akivaizdu, ar ne tiesa? Jei kitas primygtinai pamina kažką, kas jums svarbu, ir nenori girdėti jūsų argumentų, tai reiškia, kad jūsų sėkmė jam nėra svarbi. Ar tai suprantama? Jeigu kitas, matydamas jūsų susierzinimą, ir toliau jus įsuka į dar didesnį sunkių emocijų sūkurį, ar tai nekalba apie jo abejingumą? Ką šis žmogus myli ir apie ką tuo metu galvoja? O gal jūs taip elgiatės su savimi?
Jei negalite taip kokybiškai bendrauti su artimu žmogumi, kaip su su savimi, vadinasi, kito artimo žmogaus, be jūsų, jūsų erdvėje nėra. Verta pagalvoti kodėl.
Inga Heron
