fbpx

ARTIMŲ SANTYKIŲ ESMĖ YRA LIKTI SAVIMI

Kartais nutinka taip, kad kažkoks žmogus staiga palengvina mūsų širdies skausmą ir šiek tiek apvalo mūsų žaizdas. Pavyzdžiui, pradeda rūpintis mumis, kai negalime to padaryti patys. Arba mato ir priima mus tokiais, kokiais mūsų tėvai, artimieji niekada nepriimdavo. Arba suteikia mums reikalingą saugumo, globos kiekį. Kartais kažkoks kitas žmogus suteikia mums kažką, ko mums tikrai reikia ir ko negalime sau leisti.

Ir tada atsitinka taip, kad santykiai su šiuo žmogumi tampa be galo brangūs. Kartais tai suvokiama kaip meilė arba kaip didelis prisirišimas. Kartais kaip stipri draugystė ar priklausomybė. Tačiau dažnai, kai santykiai yra be galo brangūs, mes nustojame jaustis juose laisvi. Mes pradedame sutelkti dėmesį į kitą asmenį ir daryti viską, kad tik „nesugadintume“ ar „išsaugotume“ kontaktą.

Metaforiškai, tai galėčiau apibūdinti: lyg kažkas laikytų ranką ant jūsų žaizdos, kuri nuo to mažiau skauda ir kraujuoja. Ir tada sutelkiate dėmesį ne į tai, kur norite judėti, bet į tai, kaip išvengti atsiskyrimo nuo šių rankų, kurios jums padeda. Tada stovite nejudėdami, kad tik nepajaustumėte skausmo. Taip prisitaikote ir pradedate priklausyti.

Dažnai pervertintuose santykiuose mes iš tikrųjų pradedame žaisti kartu su kitu asmeniu ir prarandame savo pasirinkimo laisvę, nes ji gali mus nukreipti į skausmą. Jei judėsime savo troškimų kryptimi, kyla pavojus, kad vertingas žmogus nenorės eiti su mumis, o tada mes būsime vieni su mūsų problemomis, žaizdomis, liūdesiu ir skausmu. Ir mes pradedame galvoti, kaip nepasakyti kažko per daug. Kaip nesuerzinti, neįžeisti, nenuvilti ir nesutrukdyti. Kaip nesupykdyti. Ir tuo metu sparčiai prarandame savo spontaniškumą, gyvybingumą ir laisvę. Ir, žinoma, pritraukiame tai, ko taip bijome.

Tačiau tikrasis artimų santykių tikslas nėra rasti kažkokį žmogų, su kuriuo nėra taip skausminga gyventi, ir sustingti šalia jo. Augimo procesas yra skirtas išgydyti savas žaizdas ir išmokti pačiam rūpintis savimi. Bei susitikti su žmogumi kaip asmenybe, o ne kaip patogiu savybių rinkiniu.

Artimų santykių esmė – likti savimi, žengti žingsnį savo keliu, net jei nesame tikri, kad kitas žmogus eis drauge. Kiekvieną dieną stengtis būti labiau savimi, o ne labiau patogesniu.

su meile
Inga Heron

UŽSISAKYTI NAUJIENLAIŠKĮ