Įsivaizduok, kad esi ankštoje patalpoje, kur trūksta oro ir vietos išsitiesti – ką darytum? Juk nesėdi vietoje, nesitaikstai ir nesilankstai vien tam, kad tilptum ten, o kuri liftą, kylantį į dangų.
Galbūt kasdienybėje tos lubos – tai aklavietėje esantis darbas, santykiai, kurie išsekina, ar iššūkis, kuris atrodo neįveikiamas. Vietoj to, kad prisitaikytum prie ribų, pakilk aukščiau. Kurk sprendimus, mokykis naujų įgūdžių ar pakeisk savo požiūrį. Kai tavo mintys sako: ‘Čia ir sustosiu,’ tavo širdis sako: ‘Čia ir pradėsiu.’ Lubos nėra tavo riba – tai tavo starto aikštelė.
Inga Heron
