Štai kur slypi kosminis juokas:
Mes atėjome į šią žemės mokyklą su dieviška širdimi ir laukiniu protu – be jokio naudojimosi vadovo.
Ir dabar visi mes čia, bandome sekti meilę, rasti ramybę, išgydyti karmą, atverti čakras… o tuo pačiu mokame mokesčius, naudojamės Tinder, ir nesusprogstame, kai Merkurijus vėl retrogradinis 
Bet štai ką išmokau dirbdama su tūkstančiais pabudusių žmonių:
Širdis kalba tyliai.Protas – rėkia megafonu.
Tavo darbas? Tapti tiek tyliu, kad išgirstum širdies šnabždesį, ir tiek stipriu, kad nesileistum užvaldomas proto triukšmo.
Leisti širdžiai vesti – nereiškia išjungti protą.Tai reiškia PAKELTI jų santykį į aukštesnį lygį.
Širdis – tavo sielos kompasas.
Protas – GPS sistema.
Bet jei tas GPS senas – nuves ne į tavo pašaukimą, o atgal pas buvusį (-ią). (Ups.)
Dvasinė praktika čia paprasta:
Pradėk dieną nuo tylos.Meditacija, kvėpavimas, malda, basomis ant žemės – kas tik tave sujungia. Nepasitikrink telefono, kol nepasitikrinai sielos.
Kai abejoji – klausk kūno.Jei jauti pakylėjimą – ten yra tiesa. Jei susitraukimą – kažkur slepiasi melas.
Protas turėtų tarnauti širdžiai – ne ją nutildyti.Tu čia ne tam, kad būtum „tik logiškas“ arba „tik dvasinis“. Tu – TILTAS. Ne kraštutinumas.
Ir svarbiausia – pasitikėk, kad kas skirta tau, tavęs nepraleis.Tau nereikia vaikytis savo kelio. Tau tereikia su juo susiderinti. Kai viduje nebėra karo – kelias atsiveria.
Taigi – kvėpuok.
Sustok.
Paklausk širdies, ką ji žino šiandien.
Tada pasikviesk protą į bendrakūrimą ir sakyk: „Gerai, statom šitą viziją kartu.“
Nes kai širdis ir protas susijungia tarnauti tavo sielai – stebuklai tampa tavo kasdienybe.Leisk širdžiai vesti.
Leisk protui palaikyti.
Ir leisk sielai skristi.
Tu tam pasiruošęs.
Inga Heron
