Kai mėtomasi kritikos strėlėmis, kuriama paniekos audra, pasipiktinimų uraganai, kai vyksta žodžių karas verta prisiminti:
Kai mes pradedame iš tikrųjų mylėti save, automatiškai dingsta noras kritikuoti, žeminti kitus žmones, jų sprendimus ir įsižeidinėti dėl kažko, kas nesutampa su mūsų pasaulėžiūra.
Išnyksta polinkis prisiimti sau kažkieno kito negatyvumą, pašalinis emocinis purvas paprasčiausiai nustoja prie mūsų prilipti.
Stiprėja sveikas neutralumas, palaikanti šypsena, gerumas, ramybė ir leidimas visiems augti, pažinti save savoje paradigmoje, suvokiant, jog kiekvienas yra pats atsakingas už savo erdvę.
Atsiveria gebėjimas konstruktyviai taikoje bendradarbiauti su kitais, jų požiūriais išliekant savimi, realizuojant savuosius gyvenimo tikslus.
Inga Heron