Yra legenda, pagal kurią Dievas ateina pas kiekvieną iš mūsų kartą gyvenime.
Be to, jis gali pasirodyti bet kokiu pavidalu – šlapiu kačiuku, senu vyru, elgeta – ir mūsų likimas susiklostys priklausomai nuo to, kaip elgsimės tokio susitikimo metu …
Ir yra toks senas pasakojimas:
Kartą gyveno žmogus. Ir jis turėjo tris svajones: turėti gerą darbą su dideliu atlyginimu, vesti gražią malonią merginą ir … tapti žinomu visam pasauliui.
Per savo gyvenimą jam nutiko daug istorijų, papasakosime apie tris iš jų:
Šaltą žiemos rytą jaunas vyras skubėjo į pokalbį žinomoje įmonėje. Iki susitikimo buvo likusios 5 minutės, o jam dar teko perbėgti visą kvartalą.
Staiga tiesiai priešais jį paslydo pagyvenęs vyriškis. Mūsų herojus pažvelgė į šį žmogų, nusprendė, kad jis girtas ir nepadėjęs atsistoti, nubėgo toliau.
Laimei, jis į pokalbį atvyko laiku. Deja, jis nebuvo pasamdytas svajonių darbui.
Šiltą vasaros vakarą vyras vaikščiojo po miestą. Pastebėjęs būrį gatvės atlikėjų, jis sustojo pasimėgauti reginiu. Žiūrovų buvo nedaug, bet spektaklis buvo linksmas ir jaudinantis. Pasibaigus pasirodymui, pasigirdo plojimai ir žmonės pradėjo skirstytis. Mūsiškis irgi apsisuko, bet kažkas nedrąsiai palietė jo petį. Tai buvo pagrindinė spektaklio veikėja, sena klounė. Ji pradėjo jo klausinėti, ar jam patiko spektaklis, ar jis patenkintas aktoriais. Tačiau vyras nenorėjo tęsti pokalbio ir, pasibjaurėjęs, nuėjo namo.
Vieną lietingą rudens vakarą vyras išskubėjo namo iš draugo gimtadienio. Diena buvo sunki ir jis svajojo kuo greičiau išsimaudyti ir užmigti šiltoje minkštoje lovoje. Staiga jis išgirdo duslų verksmą. Tai verkė moteris. Ji sėdėjo ant suoliuko netoli mūsų herojaus namų. Ji buvo viena, be skėčio, o nuo šalto lietaus gelbėjo tik lengvos striukės gobtuvas. Pastebėjusi mūsų herojų, ji kreipėsi į jį pagalbos. Jos šeimoje kažkas nutiko ir ji labai norėjo su kuo nors pasikalbėti iš širdies į širdį. Vyriškis pagalvojo, prieš akis sušmėžavo vonia ir lova, sumurmėjo, kad yra baisiai užsiėmęs ir nuskubėjo prie įėjimo.
Vyras pragyveno nelaimingą gyvenimą. Ir mirė.
Danguje jis sutiko savo angelą sargą.
– Žinai, aš nugyvenau labai apgailėtiną ir nenaudingą gyvenimą. Turėjau tris svajones, bet nė viena neišsipildė. Kaip gaila…
– Hmm… bičiuli, aš padariau viską, kad visos tavo svajonės išsipildytų, bet tam tau tereikėjo vieną kartą ištiesti ranką, atmerkti akis ir sušildyti širdį.
– Apie ką tu kalbi?
– Ar prisimeni vyrą, nukritusį ant slidaus žiemos šaligatvio? Tuoj parodysiu tau šį vaizdą… Tas žmogus buvo įmonės, į kurią taip norėjai patekti, generalinis direktorius. Tavęs laukė įdomi karjera. Tereikėjo ištiesti ranką.
– Prisimeni seną klounę, kuri po gatvės atlikėjų pasirodymo uždavė tau klausimus? Iš tikrųjų tai buvo jauna įspūdingo grožio aktorė, kuri tave įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio. Tavęs laukė laiminga ateitis, vaikai, negęstanti meilė. Tereikėjo atmerkti akis.
– Ar prisimeni verkiančią moterį prie įėjimo į namus? Buvo lietingas vakaras, ji buvo permirkusi nuo lietaus ir ašarų… Ji buvo garsi rašytoja. Ji išgyveno šeimos krizę ir jai labai reikėjo dvasinės paramos. Jei būtum padėjęs jai sušilti savo bute, išklausęs ir guodęs, ji būtų parašiusi knygą, kurioje būtų pasakojusi apie šį įvykį. Knyga būtų išgarsėjusi visame pasaulyje, o kartu su ja ir tu, nes pagrindiniame puslapyje autorė būtų nurodžiusi vardą to, kuris tapo šio kūrinio mūza. Viskas, ko iš tavęs tada reikėjo, buvo tik maža tavo širdies kibirkštėlė.
– Tu buvai neatidus, mano bičiuli.
Vyras atsiduso ir nuėjo mėnulio taku į žvaigždėtą tolį …
Atidžiai apsižvalgykite. Pasaulis siūlo galimybes, kuriomis verta pasinaudoti. Tiesiog leiskite sau išreikšti savo gerumą, šilumą kiekvieną gyvenimo akimirką, netgi jei ji atrodo nepatogi.
O pagalbos iš Visatos verta ne tik mokėti paprašyti, bet ir ją priimti.
