Vieną dieną tu nustoji kažkam kažką įrodinėti ir su nuoširdžia šypsena žvelgi į tave supantį pasaulį su visa jo beprotybe, neskubi įtikti žmonėms, neskubi patarti ir ką nors teisti ar gelbėti. Nustoji atsiliepti į žmonių, kurie nežavi ir nedomina skambučius, daugiau žiūri į dangų, nei į tai, kas ką daro ir kaip gyvena, prisimeni, kas tave įkvepia nepaisant aplinkybių, nesiteisini kiekviename žingsnyje, nesiginčiji, nešvaistai laiko tuštiems pokalbiams ir atrandi neįtikėtiną ramybę ir daug dalykų, kurių anksčiau nepastebėjai, siekdama(s) prisitaikyti prie kažkieno idėjų ar sutikti su kažkieno lūkesčiais.
Patogumas viduje tampa brangesnis už bet kokias laikinų malonumų pagundas. Brangiau už bet kokius laikinus žmones ir laikinus daiktus.
Tu vis labiau pasitiki savimi ir gali drąsiai ištarti:
Aš pasitikiu savo sprendimais. Žinau kaip priimti juos iš draugystės su savimi būsenos ir palaikyti harmoniją savo aplinkoje be noro įtikti ir atitikti kažkieno lūkesčius.
Pasidalink su tuo, kam šiuo metu reikalinga ši inspiracija.
Inga Heron
