..Nieko nepadarysime su šiuo pasauliu, jei jis pradės byrėti mūsų akyse, taigi, nustokime ruoštis pasaulio pabaigai – tai beprasmiška.
Nes vis dėlto tyrimai rodo kad labiausiai gailimės, kai stovėdami ant gyvenimo ribos ar griuvėsių suprantame, kad taip ilgai ruošėmės savo gyvenimui, kad neturėjome laiko tiesiog pagyventi, tiesiog mylėti, tiesiog pabūti džiugesy.
Taigi, nelaukime, kol tilpsime į mažesnius džinsus.
Nelaukime, kol būsime pagirti.
Nelaukime, kol namas bus pastatytas.
Nelaukime, kol turėsime pakankamai pinigų.
Nelaukime, kol vienpusiškas džiugesys taps abipusiu.
Nelaukime, kol sėkmė nugriaudės visa jėga.
Visiškai nieko nesitikėkime! Nes viskas yra įmanoma ir šiuo metu.
Manau, kad pati beviltiškiausia partija šioje planetoje yra Laukiančiųjų partija. Joje net ne laukiantys, o Pavėlavėliai. Nes jie tiesiog atidėlioja ir vėluoja gyventi, atidėlioja ir vėluoja jausti, atidėlioja ir vėluoja mylėti, atidėlioja ir vėluoja priimti galimybes liedžiančias panaikinti savas kliūtis ir būti laimingais.
Laukia idealių aplinkybių idealiam „aš“.
Taigi, dabar …nes viskas įmanoma jau šiuo metu.
Inga Heron
