Konfliktas baigiasi klausantis priešais sėdinčio žmogaus ne iš gynybinės „pozicijos“, o iš gilaus priėmimo ir Meilės.
Ne iš „padėties“ esu aukštesnis, „aš teisus – tu klysti“, bet iš gilios kantrios pagarbos būsenos.
„Leiskime“ kitam šiuo metu išgyventi „savo“ patirtį, kad ir kaip mums tai atrodytų absurdiška.
Konfliktas baigiasi, kai esame pasiruošę būti nesuprasti, nors esame visiškai tikri, kad esame visiškai 100 procentų teisūs.
Konfliktas baigiasi, kai nustojame tikėti ir/ar apsimetinėti, kad žinome visus atsakymus, kad tik mes “turime“ „teisingų“ žinių. Priešingai, mes klausomės, tikrai klausomės tų, kurie sėdi priešais mus, kurie iš tikrųjų yra ne kas kitas, kaip tobulai užmaskuoti mes.
Nėra ko ginti, nėra ką pulti, nėra kur slėptis.
Taip, mano nuomone, gimsta tikrosios taikos daigai, čia gimsta tikroji bendrystė, tikroji demokratija ir tikrai ne anarchija.
Inga Heron
