Kai kas nors šalia manęs pradeda kuo nors skųstis, turiu standartinį atsakymą: „Norėčiau išgirsti tavo istoriją apie tai, ką tu asmeniškai padarei, kad būtų kitaip“.
Yra kažkieno išmintinga frazė: „Jei nesate sprendimo dalis, vadinasi, esate problemos dalis“.
Sutikau seniai matytą bičiulę, kuris pradėjo skųstis, kokia bloga ir nedėkinga jos dukra. Nenorėjau jos klausytis. Žmogui, kuris turi „blogą dukrą“, padėti neįmanoma. Bet žmogus, kuris sako: „Man trūksta motiniškos kompetencijos“, galima kažkaip padėti. Bent jau pasidalinti savomis patirtimis.
Jaučiate skirtumą „išpurvinkime dukrą kartu“ ir „Padėk man susitvarkyti, nes aš jau įklimpau iki ausų?“ Pirmajame procese dalyvauti įprastai atsisakau, bet į antrą galiu atsakyti: „Štai tau mano mylimas darbo su pasąmone kastuvas. Naudokis juo. Padeda net nuo blusų, ne tik nuo tarakonų. Pamokyti kaip?“
Inga Heron
