Yra tik trys kančios priežastys…
Tai nesugebėjimas ramiai priimti to, ko negalime pakeisti… karčiausia iš visų, ir dažnai išgyvenama vienatvėje, paslėpus ją iki didelių gelmių…Nesugebėjimas apsispręsti net dėl mažiausių galimų pokyčių…Ir tai yra alinančios abejonių, nepasitenkinimo, baimės supynės, kurios įsisiūbuoja iki neurozės, palūžimo, nevilties…
Ir nesugebėjimas kaip nors kitaip sužadinti susidomėjimą savimi…Na, čia pas tuos, kuriems ne tik patinka gyventi dramoje, bet ir reikia stabilių žiūrovų… Pastariesiems ši kančia netgi skaudesnė, tai yra – žiūrovams…
Visos šios kančios yra skirtingos… turi skirtingas priežastis… persipina, prateka ir įsigeria skirtingai… Tačiau apjungia jas vienas bendras bruožas: per ilgą vystymosi laikotarpį jos visos sukelia gilius emocinės ir fizinės destrukcijos procesus…
Ir todėl verta išeiti…išeiti iš šių įpročių kurti ir palaikyti kančias…
Patiems arba su profesionalų pagalba…
Kančios laiko neverta pratęsti…
Priešingu atveju ji tik sutrumpins galimybes patirti tikrąją gyvenimo šviesą, jos nešamą džiaugsmą, jaukumą, šilumą…
O ką manote jūs?
su meile
Inga Heron
