Vienas iš ydingiausių būdų praleisti savo gyvenimą yra iššvaistyti jį įrodinėjant savo vertę tiems, kurie kažkada jus išdavė, paliko, nepasirinko ar nemanė, kad įmanomi santykiai …
Mačiau daugybę šių įrodinėjimų sugriautų likimų, žmonių, kurie, net ir daug pasiekę, negalėjo branginti nei savęs, nei savo pasiekimų – laukė įvertinimų iš tų, kurie arba jau pamiršo apie juos galvoti, arba niekada nė negalvojo, arba priartino prie savęs su apdairaus vartojimo gaidom, bet visai ne meilės…
Kažkodėl jiems atrodo, kad laimė tėra kažkas, kas jiems nebuvo duota, o pasiekti ją bet kokia kaina tampa apsėdimu…
Tame juk nėra meilės…
Yra tik nemokėjimas būti su savimi… Yra tik nemokėjimas palaikyti psichologiškai sveikus santykius… Yra neaktyvuotas savivertės jausmas, kurio negalima sumokėti už jokį produktą pasaulyje … Ir yra patologinis mąstymas, kuris varo jus į beprasmiškus maratonus ir į iliuziją, kad pagavus pabėgusį žmogų galima gauti meilės, o ne okupuoti priklausomybe…Niekas dar nerado laimės su tais, kuriems jie patys nebuvo laimės dalis …
O būti kažkieno laimės rate – tai ne klausimas, ar tu to nusipelnei ar ne, ar esi vertas ar ne…
Tai klausimas apie tai, kad kiekvienam iš mūsų svarbu patirti savo laimę…
Neguldykite galvos už tuos, kurie jums nėra ištikimi… Kurie niekada neturi jums laiko, meilės, šilumos… Kurie turi daug sąlygų kitiems, kad jie galėtų prie jų prieiti… Kuriuose daug tuštybės, kad yra nepakeičiami ir nenugalimi, ir daug idėjų su kuo jus palyginti… Kurie nebrangina to, kas vyksta tarp jūsų…Tai tiesiog ne jūsų…
Ir atminkite, kad abipusė meilė nėra įrodoma …
Joje gyvenama…
Taigi suteikite šansą jai vykti! 
Inga Heron
