Šviesiomis mintimis ir širdies šiluma…
Į tokią erdvę jie niekada neina…
Neleiskite niekam jūsų įtraukti į neapykantos, naikinimo, griovimo procesus, nes tada jums patiems teks sąmoningai ar nesąmoningai tapti naikintojais, griovėjais…
Nesustokite tose vietose, kur perša jums karštų kvepiančių pyragaičių su sugedusiu įdaru, kurių paragavus norisi kelti balsą reaguojant į šiurkštumą, dvigubai įžeisti už įžeidimą, provokaciją, taip pat isterikuoti, įrodinėti, susiurbti kritiką ir įvaldyti prosenelių išgyventą kaimynų kovos meną…
Mylėti save reiškia su ramybe, nesudrebinamu gerumu širdyje vaikščioti pro tuos, kurie jūsų nemyli…
Ir vaikščioti lengvai, taikiai, nė akimirkai nenusimenant dėl nereikšmingo fakto, kad kažkam neįtikote, prie kažko nepritapote, ir nesistengiant šių faktų panaikinti bandant įrodyti, kad esate geri…
Galite tikėti arba ne: netapsite gerais tiems, kurie jūsų nemėgsta, net jei užpildysite jų galvas rinktinio aliejaus mišiniu išspausto iš savo geriausių resursų …
Nes tai nėra gerumo ar blogumo klausimas…
Tai kaip sename lietuviškame posakyje -„per prievartą mylimas nebūsi“…tik galbūt tam kartui pritapsi.
Todėl nereikia prisitaikyti prie kažkieno tamsos, galvojant, kad jei akys, ausys ir uoslė pripras, tai taps normalu…
Iš tiesų, tai taps nepakeliama…
Gyvenkite ten, kur aiškiai matote…
Bendraukite su tais, kurie skaidrūs jausmuose, švelnūs žodžiuose, taikūs veiksmuose …
Darykite tai, ką iš tikrųjų suprantate…
Laimė kaip gėlė…
Jai nelabai patinka tamsoje…
Inga Heron
