Ar pastebėjote, kad dažnai laukiate kažko, kas padarys jūsų gyvenimą visiškai laimingą ir visavertį?
Taip prabėga metai, gyvenimas tęsiasi, keičiasi, tačiau jausmas, lyg vis dar negyvenote, o tai kas svarbiausia vis dar niekada neįvyko, išlieka.
Jūs gyvenate laukdami savo sugalvoto laimės scenarijaus, neleisdami atsirasti kitoms galimybėms. Arba, dar blogiau, gyvenate pagal svetimus standartus. Kaip tai pasireiškia:
– Jūs laukiate laimės, bet tik tam tikromis sąlygomis: esant vyrui / žmonai šalia; kai daug uždirbsiu; kai pakeisiu darbą; nusipirksiu savo namą; kai vaikai pradės gyventi savo gyvenimą. Ir tada aš pradėsiu gyventi!
– Jūs ieškote savo gyvenimo tikslo, be kurio tiesiog negalite jausti gyvenimo pilnatvės, išsikeliate tikslus ir einate į juos nejausdami proceso džiaugsmo, siekdami tik galutinio rezultato, tikėdamiesi, kad ten pagaliau bus gerai.
– Gyvenate gyvenimą po kaukėmis, kurias priėmėte ir savo noru užsidėjote.
– Bijote būti savimi, o vedami baimės atsiverti dabarties pasauliui, bėgate į vienatvę. Ir dar greičiau bėgate iš jos, bandydami rasti laimę kituose.
– Pažvelgiate giliai į save ir neradę ten atitikimo kitų žmonių reikalavimams, bėgate į išorinį pasaulį, bandydami įrodyti, kad jūs ne prastesni.
– Nuolatos lyginate save su išgalvotais stabais ir nustatytais standartais.
Ar senai pamiršote, kaip išgirsti ir įsiklausyti į save per išorinį triukšmą, neatskirdami, kur jūsų mintys, kur kitų? Jei pavargote nuo to ir norite suprasti kokios jūsų mintys ir kas jūs, metas pokyčiams pradedant nuo atsakymo į klausimą kodėl pasirinkote savęs negirdėjimą kaip patirtį.
su meile
Inga Heron