Pažvelk į veidrodį. Taip, taip…
Jei tavo atspindys galėtų kalbėti, ką jis pasakytų? Ne mandagią, sušvelnintą versiją, kurią pats sau kartoji. Ne pasiteisinimus. O tiesą. Tiesą, kuri į tave žvelgia kiekvieną dieną, laukdama, kol pagaliau JĄ išgirsi.
Galbūt jis pasakytų, kad žaidi per mažai, per smulkiai. Kad pasirinkai komfortą vietoj didybės. Kad GILIAI VIDUJE žinai, jog esi skirtas kažkam didesniam —bet baimė laiko tave sukaustytą. Baimė suklysti. Baimė būti teisiamam. Baimė žengti į nežinomybę.
O galbūt jis iškeltų į dienos šviesą istoriją, kurią sau kartoji — tą, kurioje „nesi pasiruošęs“, „nesi pakankamai geras“ arba „tau tiesiog nepasisekė“. NESĄMONĖ! Tai ne tiesa. Tai melas, kuriuo patikėjai, kad išvengtum atsakomybės už savo potencialą.
Bet štai kas svarbiausia: veidrodis nemeluoja. Jis atspindi ne tai, ko norėtum, o tai, kas yra. Tad šiandien pažvelk į save NAUJOMIS akimis ir paklausk savęs:
Kokią tiesą aš ignoruoju? Kas nutiktų, jei ją priimčiau? Koks gyvenimas manęs laukia anapus mano pasiteisinimų?Nes akimirka, kai priimi tiesą — yra akimirka, kai įgauni GALIOS. O turėdamas galią, gali KEISTIS. Augti. Tapti tuo žmogumi, kuriuo turi tapti.
Tad liaukis bėgęs. Pažvelk tiesai į akis. Ir tuomet šok į gyvenimą VISOMIS JĖGOMIS! 
Inga Heron
