Būkite atsargūs su silpnaisiais. Jie jumis manipuliuos, privers bėgti gyvenimo ratu, o ratas palaipsniui siaurės, kol “sulūšite” ir paklausite savęs: o kas mane atjaus? Kodėl žmonės skirstomi į silpnus ir stiprius? Kodėl vieni žmonės nuolat dejuoja, nuolat kažko reikalauja ir be galo laukia pagalbos iš visur, o kiti, sukandę dantis ir suspaudę valią į kumštį, tyliai padeda patys sau?
Kai man sako, kad silpnieji yra silpni nuo gimimo, taip pat stiprieji yra aprūpinti jėga a priori, aš tuo netikiu. Aš netikiu tuo taip pat, kaip ir tuo, kad yra žmonių, kurie moka skaityti ir rašyti nuo pat gimimo.
Būti silpnu nėra patologija. Būti stipriu nėra savaime suprantama, kaip ir akių spalva. Ir tas, ir kitas – pozicija gyvenime. Silpnas žmogus yra silpnas ne todėl, kad yra silpnas, bet todėl, kad gali sau leisti tokią prabangą. Nes šalia yra kažkas, kas leidžia jam būti būtent tokiu. Pasakysiu daugiau. Silpnų žmonių nėra. Yra tie, kuriems naudinga būti silpniems. Kita vertus, stiprieji dažnai yra stiprūs ne todėl, kad nori, o todėl, kad nieko daugiau nelieka.
Ir dažnai būtent jie, kurie jums atrodo stiprūs – geležiniai, yra tie, kuriems labiau už kitus reikia tos paramos ir apsaugos. Meilėje ir šilumoje. Nes jie labiau įsitempę. Nes jie sužeisti giliau. O nuovargio juose katastrofiškai daugiau. Ir vienatvės jausmo.
Saugokite save, rūpinkitės savimi, stiprieji! Branginkite vieni kitus. Prašau! Nes jūsų stiprybė dažnai yra silpniausia ir labiausiai pažeidžiama vieta.
Inga Heron
