Brandus žmogus – kaip prinokęs vaisius.
Pavyzdžiui, kriaušė.
Kriaušė nėra tobula, bet ir nenori tapti kažkuo kitu.
Nesistengia iš kriaušės virsti persiku asmeninio augimo treniruočių pagalba.
Neapsimetinėja bananu, kuris šiandien yra tiesiog ne formoje.
Ji nevargina savęs naujoviškomis dietomis iki vyšnios dydžio.
Ji nepasakoja pasakų, kad vaikystėje atrodė kaip mažas mandarinas.
Ji priima save kaip kriaušę:
Kai kur su įspaudmu, galinčiu išaugti į puvinį, kai kur su kieta oda, o kai kur su apetitą keliančiu iškilimu. Ir, žinoma, su būdinga kriaušės forma.
Taip pat ir brandus žmogus.
Jis nėra tobulas ta įprasta mums visuomenės nustatyta prasme.
Jis paprasčiausiai jau pakankamai pakovojo su savo prigimtimi, nusivylė, paniurnėjo, susitaikė, priėmė, išanalizavo ir pradėjo naudotis tuo, kas jame yra.
Todėl jis harmoningai atrodo bet kurioje savo apraiškoje.
Ir tai ne tik patirties rezultatas, bet ir pasirinkimas. O į bet kurį pasirinkimą, nepaisant visų variantų įvairovės, vis tiek atvedame save ankstesniais savo žingsniais …
Inga Heron
