Kai sako frazę: „Aš tave pažįstu“, norisi atsakyti:
Tikrai? Ar tikrai esi tikras, kad šį žmogų pažįsti?
Ar žinai jo tikras svajones ir troškimus, o ypač tuos, kurių turėjo atsisakyti?
O gal buvai jo šešėliu, užaugai su juo, sirgai, verkei, kritai ir vėl atsikėlei?
Gal gali įvardyti kainą, kurią teko jam sumokėti tiesiog savo siela ir savo sveikata už viską, kas buvo gero ir blogo jo gyvenime?
Skubu jus patikinti, kad galbūt tik du ar trys žmonės jo gyvenime žino apie tai ir dar du, kurie jam suteikė šį gyvenimą. O galbūt ir nei vieno, išskyrus jį patį ir Visatos kūrinijos šaltinį.
Mes augame ir keičiamės .. dažniausiai joks žmogus mūsų nepažįsta, nes mes ir toliau atrandame save. Tai niekada nesibaigianti istorija apie savęs suvokimą.. ką mes galime žinoti apie kitus, kai iš tikrųjų niekada iki galo nepažįstame savęs.. gyvenimo paslapčių ir stebuklų..
Inga Heron
