Kaimynas nusprendė patikrinti, ar žmona jį myli ir parašė jai atsisveikinimo laišką, kuriame nurodė, kad neva ją palieka.
Jis padėjo raštelį ant naktinio staliuko ir pasislėpė po lova, laukdamas žmonos.
Vyras suprato, kad tai šiek tiek vaikiškas poelgis, tačiau jis labai norėjo sužinoti, ką jam jaučia žmona po dvidešimties bendrystės metų.
Jis tikėjosi išgirsti, kaip ji nusimins, pradės verkti, paskambins draugams …
Pagaliau grįžusi namo žmona pamatė laišką ir perskaitė.
Po kelių minučių tylos ji paėmė rašiklį ir ėmė kažką piešti ar rašyti šiame laiške. Tada ji persirengė, niūniuodama linksmą melodiją, kartu ir šokdama.
Ji buvo labiau laiminga nei nusiminusi ir prislėgta.
Vyras buvo šokiruotas. Tačiau reikalai dar labiau blogėjo.
Žmona paėmė telefoną ir surinko kažkieno numerį. Vyras klausėsi, kaip žmona su kažkuo kalba telefonu:
– Labas brangusis. Jau pasiruošiau ir važiuoju pas tave. Kalbant apie tą kvailį, aš pagaliau jį pribaigiau, ir jis išėjo. Ir kaip aš galėjau už jo ištekėti? Kaip gaila, kad nesusitikome anksčiau. Iki pasimatymo, mielasis!
Ji padėjo ragelį ir išėjo iš kambario.
Po kurio laiko vyras išgirdo, kaip atsidaro ir užsidaro lauko durys – žmona išėjo…
Nusivylęs ir su ašaromis akyse jis išlindo iš po lovos ir pradėjo skaityti, ką laiške parašė žmona.
Pro ašaras jis skaitė:
Matau, kaip tavo kojos kyšo iš po lovos. Aš važiuoju maisto į parduotuvę.
Kad ir kokia bebūtų keista situacija, nepamirškime juokauti.
Inga Heron
