Yra žmonių, kurie kvepia lyg liepų medus ar arbata su avietėmis šaltais vakarais. Apsikabinančių kaip antra antklodė šaltą naktį.
Žmonių, kurie yra tarsi begalinės gelmės knyga, kurią skaitai barbenant lietui, mintyse prašydamas Visatos, kad jis ilgiau nesibaigtų.
Žmonių, kurie primena pirmąją pavasario saulę po ilgo žiemos miego.
Žmonių, kurie jaučiasi kaip rasota ryto žolė, kaip jūros banga, kuri atlekia su didžiule jėga, bet palieka malonų jausmą.
Yra tokių ypatingų …ir jie visai šalia. Ar juos pastebite? Ar juos branginate?
Inga Heron
