Būti skirtingais detalėse, bet žiūrėti ir eiti vienodomis kryptimis …
Tai ne paslaptis, o abipusės santarvės ir taikios bendrystės realybė.
Nemačiau dviejų laimingų žmonių, kur vienas stovėtų vietoje, o kitas sparčiai, ryžtingai vystytųsi.
Kur vienas paaukotų save visiškam išsekimui, o kitas sproginėtų nuo savo nepanaudotų energetinių ir materialių sankaupų.
Kur vienam reikėtų šilumos, artumo, apsikeitimo geriausiu, o kitam tereikėtų savo ledinės erdvės.
Mes negalime būti vienodi. Tai ir nereikalinga. Svarbu suprasti, kad laimei mums visai nereikia to, kurį mes bandome pasiekti metų metais, daužydami kaktą nuo visiško nesuderinamumo ir emocinio nejautrumo, o to, kuris savo noru ir su malonumu eina viena kryptimi su mumis.
Ir stovi šalia bet kokiomis aplinkybėmis.
Ar leidžiate sukurti ir palaikyti tokį šeimos, bičiulių ratą?
Inga Heron
