Be nuorodų į svetimą Valentiną… ir be visokių kitų nuorodų …
Aš tiesiog apie meilę…
APIE MEILĘ GYVIEMS ŽMONĖMS…
Tai, mano matymu, rečiausias meilės aspektas…
Retas, nes nemokame mylėti gyvų žmonių…
Mes mokame susikurti savo mintyse sau mylimuosius, priskirdami jiems tas savybes, kurių jie neturi … ir tada reikalauti jų laikytis …
Mes mokame juos pastatyti ant pjedestalo, o paskui, nepasiekę jų rankomis, pakibę ore, įsižeisti ant savo „negebėjimo pakilti“ …
Mes mokame „pasiekti“ žmones, stumdami save į juos kaip paskutinį šaukštą košės iš atkaklios super mamos… ir laukti ne atsakymo, o kai jie mus „išspjaus“…
Mes mokame nusipirkti meilę mainais už savo nereikalingas aukas, ir šiose aukose mylėti save, o ne pavargusį „pirkėją“ …
Mes mokame patekti į priklausomybę, paversdami žmogų narkotikais ir degraduoti savo apsėdimuose…
Mes mokame laukti princų ir princesių … ir žiūrėti į priekį taip įdėmiai, kad nepastebėtume tų, kurie buvo šalia ir galėjo mums padovanoti tikrą, o ne pasakišką meilę …
Mes daug ką mokame…
Bet mylėti gyvuosius – beveik ne…
Mylėti nepjaustant, neperauklėjant, nepavergiant, neverčiant, nespaudžiant, nebūnant kaprizingais, neprimetant savo valdžios…
Mylėti gyvuosius… įprastus… netobulus…
Mylėti priimant širdimi, siela…
Mylėti sušildant savo šiluma…
Mylėti stovint šalia, o nepabėgant avarijos atveju ir nesislepiant už nugaros …
Mylėti niūrius, apimtus skausmo, patyrusius nesėkmes, „nusišaldžiusius ausis“ nuo nuoskaudų ir keršto, pasidengusius didele karčios patirties druskos skara, dažnai silpnus, visada pažeidžiamus…
Mylėti verkiančius…
Mylėti apgaubtus baimės…
Mylėti senstančius, prarandančius kūno elastingumą ir pamažu pasidengiančius raukšlėmis …
Mylėti ligonius…
Mylėti pavargusius…
Mylėti keistuolius …
Mylėti ir pasitikėti be įrodymų… laukiamų iš visur…
Mylėti nelyginant su kitais…
Mylėti, net jei visi aplinkui prieštarauja …
Tiesiog mylėti…
Ir mokėti priimti meilę…
Manote, kad tai sunku?
Sunku vaidinti meilę…
Sunku mėgdžioti…
Sunku savo iliuzijose pritempus žmogų į idealų paveikslą jį supakuoti po juo …
O tiesiog mylėti nėra sunku …
Kaip man kartą pasakė vienas mano gyvenime be galo brangus žmogus: „Jei meilė nelaiminga, vadinasi, tai ne meilė“ …
Ir aš juo tikiu…
Pasitikėkite savo artimaisiais…
Ir pasitikėkite savimi…
Laimingos meilės visiems!
Inga Heron
