Taip… Taip…. Bet kokio šalčio: nesvarbu, ar tai būtų ledinis kritikos vėjas, rūstus išdavystės šerkšnas, ar stingdanti vienatvės izoliacija.
Kodėl? Nes Gyvenimas iš tikrųjų prasideda tada, kai nusimetame baimių pančius.
Jei pažvelgsite į tūkstantmečių palikimą, baimė niekada nebuvo patikimas vedlys.
Ji tik pavogė brangias akimirkas iš tų, kurie pasidavė jos gniaužtams. O baimės nebuvimas iki šiol atskleidžia gilią tiesą:
Manau, kad nei vienas jūsų nepriklauso tokiam pasauliui.
Tad, prašau, leiskite sau šiandien atsisakyti baimės ir pasirinkti gyvenimą! Apsigaubkite savo širdies šiluma. Ir priimkite gyvenimą su visu jo grožiu ir netobulumais.