fbpx

Neleiskite pavogti savo svajonės!

svajones
Vakar kalbėdama su savo vyresnėle dukra apie jos motyvus studijuoti po mokyklos baigimo prisiminiau šią seną tikrais faktais paremtą istoriją.
Vieno keturiolikmečio vaikinuko mokykloje paprašė parašyti esė apie tai, ką jis norėtų veikti užaugęs. Šis ilgai kankinosi ir daug valandų praleido aprašydamas savo svajonę. Jis norėjo kada nors tapti ūkininku. Jis sutalpino viską į septynis puslapius, kuriuose labai išsamiai aprašė savo 80 ha ūkį, ir nupiešė visų pastatų, arklidžių ir kelių planą.
Jis netgi parengė labai išsamų 300 kv.m. namo, kurį jis ketino pastatyti savo ūkyje, planą. Kitą dieną vaikinas atidavė savo rašinį mokytojui.
Po dviejų dienų jo mokytojas rašinį grąžino parašęs riebų raudoną dvejetą su prierašu: „Pasilik po pamokos“. Po pamokos jaunuolis priėjo prie mokytojo ir paklausė, kodėl jis gavo dvejetą už savo esė. Į ką mokytojas atsakė:
– Nes tokia svajonė neįgyvendinama tokiam vaikinui kaip tu. Norint įsigyti tokį ūkį, reikia daug, daug pinigų. O kiek pinigų tu turi? Nė kiek. Tu esi iš labai neturtingos šeimos. Tu neturi jokios galimybės įgyvendinti savo svajonės. Tai neįmanoma. Aš tavęs prašau: grįžk namo ir parašyk kitą esė, kurioje aprašysi kitokią, realistiškesnę svajonę, o aš tau parašysiu kitokį pažymį.
Vaikinas grįžo namo ir paprašė tėvo patarimo. Ir štai ką jis išgirdo:
– Sūnau, bijau, kad čia aš tau niekuo negaliu padėti. Manau, kad tai turėtų būti tik tavo sprendimas, ir jaučiu, kad tai tau bus tikrai svarbus sprendimas.
Jaunuolis visa savaitę svarstė savo tėvo žodžius.
Galiausiai jis grąžino tą pačią esė mokytojui ir pasakė:
– Galite pasilikti sau dvejetą, o aš pasilieku sau savo svajonę.
Bėgo laikas, vaikinas seniai baigė vidurinę mokyklą, tapo pilnamečiu. Jis papasakojo šią istoriją ir, kreipdamasis į jį klausančią bičiulių grupę, pasakė:
– Aš jums papasakojau šią istoriją, nes jūs visi sėdite mano 300 kv. m. name, esančiame mano 80 ha ūkio viduryje. Ir ta esė kabo rėmelyje virš židinio.
Vyriškis tęsė:
– Nuostabiausia šios istorijos dalis yra ta, kad prieš dvejus metus, vasarą, tas pats mokytojas čia atvežė 20 mokinių, ir jie savaitę stovyklavo mano ūkyje.
Prieš išvykdamas mokytojas man pasakė:
– Žinai, aš galiu tau apie tai dabar pasakyti. Kai buvau tavo mokytojas, buvau savotiškas svajonių vagis. Man dabar labai gaila, kad tada pavogiau labai daug vaikystės svajonių. Bet aš labai džiaugiuosi, kad radai drąsos apginti savo svajonę.
Neleiskite niekam pavogti savo svajonių. Nepriimkite aklai demotyvuojančių žodžių, stereotipų už tiesą. Kad ir kas jums būtų sakoma – sekite savo širdimi! Drąsiai įgyvendinkite savo didžiąsias svajones.
💕 Inga Heron

 

Užsisakyti naujienlaiškį

Fill out my online form