Ar jūs kada nors turėjote lūkesčių, kad vaivorykštė nutvieks naktinį dangų arba viena sėkla per akimirką išaugins svajonių mišką? Kaip vandenynas šnabžda savo paslaptis krantui, o žvaigždės pasitiki nakties ramybe, santykiai klesti, kai juos puoselėja realybės prisilietimas.
Įsivaizduokite, kad prašote drugelio nešti dramblio svorį arba prašote, kad arbatinė žvakutė apšviestų visą visatą. Mūsų lūkesčiams, kaip ir sėkloms, būtina tinkama dirva augti, o santykiams, kaip gležnam žydėjimui, būtinas švelnaus supratingumo lietus.
Užuot reikalavę simfonijų iš tylaus fortepijono, įsiklausykime į natas, kurias jis gali groti. Užuot ieškoję saulėgrąžų žiemos gilumoje, branginkime snaiges, kurios dengia mūsų pasaulį tuo metu.
Šioje gyvenimo kelionėje apglėbkime netobulumo grožį ir mėgaukimės tikrovės saldumu. Juk širdis, plakanti iš gerumo, kantrybės ir supratigmumo srautų, kuria melodijas kur kas harmoningesnes nei bet kuri arija, o tarp besikeičiančių metų laikų pražystantis ryšys liudija tvarią meilės jėgą.
Inga Heron
