Įsivaizduokite, kaip atrodytų ir kokio kvapo būtų žmogus, jei jis nesipraustų nuo gimimo: nesipraustų, nevalytų dantų, nesikirptų plaukų, nesišukuotų jų? Gal netgi retkarčiais jis naudotų kvepalus ir kosmetiką, kad geriau kvepėtų ir atrodytų – kaip jums toks vaizdas? Tuo pačiu metu jis uostytų save, tačiau visiškai neužuostų savos smarvės, tačiau aplinkinių kvapai jį varytų iš proto, ir jis būtų šoke nuo visų jų dvoko.
Galbūt nustebsite, tačiau tai tikra daugelio žmonių realybė.
Kažkodėl manoma, kad natūralu yra mokyti vaikus laikytis kūno higienos. Kai pas vaiką ar suaugusį nenupraustas veidas – yra normalu – teisinga ir visų priimta, pasakyti jam: „Tavo veidas aprūgęs“ ar pan. Be to, kažkodėl žmonės mano, kad natūralu valyti savo namus ir plauti drabužius.
Kažkodėl, kai kažkas išsiliejo ant grindų, žmonės sako: „Imk šluostę ir išvalyk, kol neišdžiūvo“. Ar suvokiate frazės “išvalyk, kol neišdžiūvo” reikšmę? Žmonės kažkodėl supranta, kad sunkiau išvalyti išdžiūvusį purvą, jie nesako: „Neliesk, kol šviežias, laikas išvalys“. Kažkodėl šiuo atveju žmonės supranta, kad tikrai geriau išvalyti kol šviežia, kad prilipusi ir išdžiūvusi arbata neišnyks nuo grindų, geriausiu atveju išsitrins į šlepetes, blogiausiu atveju prie šios dėmės pradės lipti papildomi nešvarumai. Kažkodėl žmonės tai labai gerai supranta.
Tad, kodėl žmonės sako: “laikas gydo”? Jis nieko negydo, tiesiog nešvarumai išdžiūva ir sunkiau juos nuvalyti, prie jų priprantama ir ilgainiui tarytum nepastebima.
Pasakykite man, kodėl su sąmonės ir pasąmonės šiukšlėmis įprasta elgti kitaip? Ir visiškai nėra įprasta rūpintis, auginti savo sąmonės ir pasąmonės higienos įgūdžius.
Geriausiu atveju žmonės apsilanko vieną kartą kokiuose nors mokymuose, kas primena mėginimą iš karto supilti ant savęs dėžę kvepalų ir kažkodėl manoma, kad kuo egzotiškesni yra kvepalai, tuo geresnis jų poveikis. Tačiau nuo to, kad purviname kambaryje purškiamas oro gaiviklis, patalpa netaps švaresnė, vertėtų ją išplauti ir išvėdinti, o tada ir oro gaiviklis nebus reikalingas.
Su sąmone ir pasąmone taip pat. Jos, kaip ir mūsų kūnas, ir mūsų namai, reikalauja tam tikrų higienos įgūdžių, treniruotės. O dar geriau, kai žmogus išmoksta nuolat dirbti su savo sąmonės diskomfortu jo atsiradimo momentu, kai tik kažkas išsiliejo, o ne laukti, kol tai išdžius, arba kas nors ateis ir išvalys. Tame darbo su sąmone ir pasąmone iššūkis: jei galite samdyti ką nors valyti namus, mentalinis valymas net ir su kažkieno pagalba reikalauja savų pastangų. Štai kodėl aš nuolat sakau žmonėms, jog thetahealing yra kasdien naudojamas asmeninės higienos instrumentas, tokia pati priemonė kaip ir dantų šepetėlis.
Ar pasiruošę išmokti ir auginti savo sąmonės ir pasąmonės higienos įgūdžius? Ar pasiruošę iš tikrųjų pažinti švarą ir būti joje?
su meile
Inga