Nagi jau visi, ypač tie, kurie, nespėję atsibusti, šokate skaičiuoti nuoskaudų, kaltinate tuos, kurie nepakankamai paglostė, ir kolekcionuojate šio gyvenimo neteisybes!
LAIKAS GYVENTI!
Laikas pabusti su vieninteliu tikėjimu pasaulyje – tikėjimu savo rankomis, jėgomis ir mintimis…
Nes tik suvokus tai ateina viskas, ko beprasmiška maldauti iš aplinkos…
Atėjo laikas būti dosniems savo meilei, o ne tikėtis kažkieno kito…
Atėjo laikas būti globėjiškais artimiesiems, o ne tik reikliems …
Atėjo laikas būti savo draugais, nebespjaudyti į veidrodį ir amžinai nelyginti savęs su kažkuo …
Atėjo laikas būti išmintingiems, o ne besąlygiškai kartojantiems paruoštus šablonus …
Laikas tobulėti, vadinasi, niekada nesustoti…
Atėjo laikas būti laimingiems savo gyvenime, o ne apgailėtinais, stebint kažkieno…
Ir laikas tiesiog būti… jausti, kad esame…
Pajausti, ką turime savyje…
Pajausti kiekvienos cinamoninės bandelės skonį, ledų su sūrios karamelės gabalėliais skonį, bučinio skonį, arbatos skonį, švelnumo skonį, pergalės prieš išankstines nuostatas skonį, vidinės laisvės skonį, vėjo skonį po lietaus, džiaugsmo skonį. .. skonį visko, visko, visko, iš ko iš tikrųjų susideda gyvenimas…
Ir gana jau užgaidų, apkalbų, pavydo, susierzinimų, arogancijos, grubumo, sielos kančios, pykčio… nustokite veisti savyje šį pelėsį, kuris neneša nieko, tik negalavimus…
Mes susergame fiziškai ir emociškai tik tada, kai šviesa palieka mūsų gyvenimo teritoriją, ir joje daugiau destrukcijos nei kūrybos …
Štai taip paprastai…
LAIKAS GYVENTI!
Inga Heron
