Taika beldėsi į visas duris. Ji suteikė vilties visiems žmonėms: liūdniems ir linksmiems, prislėgtiems ir besijuokiantiems, energingiems ir neturintiems vaizduotės. Ji įkvėpdavo: „Klausyk, ieškok manęs ne aplink save, o savyje“.
Dauguma žmonių nesuprato Taikos kalbos. Jie tikėjosi, kad taika į jų gyvenimą įžengs griausmingu juoku ar riaumojimu, įkvėpdama lozungams, dramai, privers bijoti ir gąsdintis, nukreips jos siekti senos neapykantos, žeminančios segregacijos žodžiais ir veiksmais.
Bet taika mėgsta tylą. Ji yra paslėpta mūsų kiekvieno širdyje ir beveik nepastebimai pasireiškia gyvenimo vingiuose ir paprastose būties smulkmenose.
Nurimkite
Įsiklausykite
Taika prasideda mūsų kiekvieno širdyje.
Inga Heron
