Kaskart žaviuosi, kad įspūdingoje kiekvieno mūsų gyvenimo kelionėje stebuklai dažnai ateina iš anksto nepranešę, tarsi netikėti svečiai į didžiausią šventę. Net nereikia tikėti stebuklais, kad jie parodytų savo kartais net baimę keliančią magiją. Stebuklai, matote, turi būdus atsėlinti į mūsų gyvenimą tada, kai mažiausiai jų tikimės.
Kai įvyksta stebuklas, jį atpažinsite ne iš trimitų ar mirgančių šviesų ūžesio, o iš tylaus kažko visiškai įprasto, kažko, atrodytų, nereikšmingo, pavertimo kažkuo labai svarbiu. Tai akimirka, kai kasdienybė tampa nepaprasta, o rutina virsta apreiškimu.
Įsivaizduokite nuolankią sėklą, pasodintą su abejonėmis dirvos gelmėse, puoselėjamą tik vilties ir kantrybės. Tada vieną dieną ji prasiveržia pro žemės paviršių ir išauga į nuostabų medį, suteikiantį pavėsį, pastogę ir grožį visiems, kurie pro jį praeina. Tai aš vadinu stebuklu.
Arba pažvelkite į paprastą gerumo poelgį, šypseną ar padrąsinantį žodį, pasiūlytą nesitikint. Jis gali išgydyti sudaužytą širdį arba praskaidrinti kieno nors tamsiausią dieną. Tokie poelgiai gali atrodyti nedideli, tačiau jie turi galią uždegti pačius giliausius ryšio ir išgijimo stebuklus.
Tikėkite įprastų dalykų magija, nes tai yra drobė, ant kurios stebuklai piešia savo šedevrą. Nelaukite, kol stebuklai pasibels į jūsų duris; jie jau gal ramiai šoka jūsų gyvenime. Atkreipkite dėmesį į iš pažiūros nereikšmingas akimirkas, nes jose stebuklai laukia, kol bus atpažinti. Būkite atviri idėjai, kad kažkas nuostabaus yra visai šalia, ir jūsų kelionė bus nuspalvinta stebuklų spalvomis.
Atminkite, kad stebuklas įvyktų, jums net nereikia tikėti stebuklais, bet kai jie įvyks, jūs žinosite. Štai tada įprasta tampa nepaprasta, nereikšminga tampa reikšminga, o jūsų širdis dainuoja netikėtų gyvenimo palaiminimų grožiu.
Inga Heron
