Manau bent kartą savo kasdienybėje pastebėjome kiekvienas, jog sunkiau kontroliuoti save, savo mintis suderinti su poelgiais, nei vertinti ir aptarinėti kitus, mintyse ir ne tik patarinėti, pasakoti kitiems, kaip turėtų būti.
Tačiau tikrai be galo malonu leisti kiekvienam pasaulio gyventojui daryti tai, ko jis nori, visai į tai neįsitraukti ir užsiimti tik savimi!
Tikroji prabanga ir bene didžiausias iššūkis kiekvienam šioje planetoje – paleisti visus iš savo minčių, leisti jiems gyventi taip, kaip jie nori, negrįžti į praeitį, nesivelti į alinančius vidinius dialogus su kuo nors, negalvoti „kaip tada geriau būtų buvę pasielgti“, su dėkingumu užverti senus įpročius kontroliuoti kitų gyvenimus (kad ir kokių idealistinių ketinimų būtume vedini, ir manytume, jog savo erudicija, gyvensena esame labiau pažengę) ir GYVENTI SAVO GYVENIMĄ. Kažkodėl labai dažnai sunku sau tai leisti…
Inga Heron
