Neseniai šnekučiavausi su savo močiute, kuriai netrukus sueis 87 ir paklausiau ar greitai prabėgo tiek metų, ji atsakė – kNeseniai šnekučiavausi su savo močiute, kuriai netrukus sueis 87 ir paklausiau ar greitai prabėgo tiek metų, ji atsakė – kaip viena akimirka…
Turbūt ir jums teko išgirsti iš garbaus amžiaus žmonių panašių posakių…. Kaip įdomu: tarp gimimo ir mirties yra viena akimirka, kuri prabėga kaip vanduo pro pirštus. Tiesiog, daryk tai, ką nori, gyvenk, kaip nori, tiesiog būk laimingu.
Nesuprantu tik vieno dalyko, jei mirtis yra tokia artima ir akivaizdi, kaip mes būdami fiziniuose kūnuose, sugebame užpildyti savo gyvenimą tokia didžiule krūva šiukšlių, abejonių bei apgailestavimų, praeitimi kurios jau nebėra, ir ateitimi, kuri dar neįvyko, baimėmis, kurios greičiausiai niekada neišsipildys. Jei visa tai taip akivaizdžiai paprasta, belieka tik priimti viską tuo, kuo jie jau yra, žengti į nežinomybę ir užpildyti kiekvieną įkvėpimą Meile ir iškvėpimą Dėkingumu.
Kokia prasmė kovoti su realybe, paversti gyvenimą mūšio lauku, kai galima paversti šį žaidimą nuostabiu nuotykiu, be baimės, skausmo, pralaimėjimų bet kupiną stebuklų, magijos, ramybės, gerumo, harmonijos ir meilės.
Švęskite gyvenimą 🙏
su meile
Inga